Ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikis depresiškumui

Transcription

1 (Online) ISSN JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ PSICHOLOGŲ DARBAI Nr. 5 dx.doi.org/ /jmpd Ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikis depresiškumui Uršulė Toleikytė Vilniaus universitetas Santrauka. Klasikiniuose ekspresyvaus rašymo tyrimuose spontaniškai aprašomi trauminiai ar stresiniai išgyvenimai. Pastaruoju metu atsiranda studijų, kuriose ekspresyviai rašoma ir apie pozityvias patirtis, tačiau šių tyrimų rezultatai nėra vienodi. Viena iš naujausių ir kontroversiškiausių ekspresyvaus rašymo tyrimo sričių jo poveikis depresiškumui. Tyrimo tikslas. Ištirti ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikį depresiškumui. Metodika. Tyrime dalyvavo 110 I II kurso Vilniaus universiteto įvairių fakultetų studentų. Depresiškumo lygiui įvertinti naudota Beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (BDI-II). Tyrimo dalyviai atsitiktinai suskirstyti į tris rašymo grupes rašiusių apie negatyvius išgyvenimus, pozityvius išgyvenimus ir emociškai neutraliomis temomis. Depresiškumo lygis įvertintas prieš rašant ir po trijų savaičių. Rezultatai. Rašymas reikšmingai sumažino depresiškumo lygį. Nors depresiškumas turėjo tendenciją mažėti visais trimis rašymo atvejais, reikšmingas sumažėjimas pastebėtas tik rašant apie negatyvius išgyvenimus. Vis dėlto depresiškumo pokytis tarp rašymo grupių reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Rašymo pobūdis turi nedidelę įtaką depresiškumo pokyčiui, tai gali priklausyti nuo kitų, su pačiu rašymu susijusių, veiksnių. Pagrindiniai žodžiai: ekspresyvus rašymas, depresiškumas, negatyvūs išgyvenimai, pozityvūs išgyvenimai. Įvadas Ekspresyvus rašymas tai vidinių išgyvenimų išraiškos priemonė. Taikant šį metodą, įprastai aprašomos trauminės ar stresinės patirtys, tačiau jis yra lankstus, tad taikomos įvairios jo variacijos. Dabar atsiranda tyrimų, kuriuos atliekant aprašomi net tik negatyvūs, bet ir pozityvūs išgyvenimai (Burton & King, 2004; Baike, Geerligs, & Wilhelm, 2012). Vis dėlto šių tyrimų rezultatai nėra vienodi. Ekspresyvaus rašymo pradininkais laikomi amerikiečių psichologai Pennebaker ir Beall (1986). Pirminis jų eksperimentas su koledžo studentais parodė, kad, nors iškart po ekspresyvaus rašymo dalyviai pasižymėjo padidėjusiu stresu, praėjus ilgesniam laikui po rašymo jų fizinė sveikata ir emocinė savijauta reikš mingai pagerėjo. Tai paskatino labiau domėtis ekspresyvaus rašymo taikymo galimybėmis. Nuo pirmojo ekspresyvaus rašymo eksperimento iki 2009 m. moksliniuose žurnaluose anglų kalba išspausdinta daugiau nei 200 šio metodo studijų (Pennebaker & Chung, 2011). Nustatyta, kad ekspresyvus rašymas yra veiks mingas gerinant tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą (Ba ikie & Wilhelm, 2005). Pastaruoju metu vis labiau atkreipiamas dėmesys ir į ekspresyvaus rašymo poveikį depresiškumui. Depresiškumas tai būsenos, esančios kontinuume tarp depresijos simptomų nebuvimo ir klinikinės depresijos (Markevičiūtė, 2003). Teigiama,, kad jaunystėje depresiškumo lygis yra vienas iš aukščiausių, o kartu su juo padidėja rizika atsirasti klinikinei depresijai (Sutin et al., 2013). Išsami apžvalga, atlikta Europoje, parodė, kad net 6,9 proc. suaugusiųjų serga klinikine depresija (Wittchen & Jacobi, 2005). Be to, nustatyta, kad diagnozuotų depresijų skaičius Lietuvoje turi tendenciją didėti (Danilevičiūtė, Adomaitienė, Valius ir Davidonienė, 2008). Dėl šių priežasčių verta ieškoti būdų, galinčių padėti mažinti jaunų suaugusių depresiškumą ir taip apsaugoti nuo klinikinės depresijos išsivystymo. Ekspresyvus rašymas yra patogus, daug laiko ir finansinių išteklių nereikalaujantis būdas, galintis pagerinti emocinę savijautą. Vis dėlto jo poveikis depresiškumui nėra iki galo aiškus. Vieni tyrimai atskleidė, kad ekspresyvus rašymas gali sumažinti depresiškumą įvairioms as menų grupėms, tiek sveikų, tiek klinikinių imčių (Smyth, Hockemeyer, & Tulloch, 2008; Baikie et al., 2012). Kiti tyrimai rodo, kad šis metodas neturi teigiamo poveikio depresiškiems ar depresija sergantiems asmenims (Scanlan, 2000; Gail et al., 2013). Ekspresyvaus rašymo poveikis aiškinamas remiantis įvairiomis teorijomis. Ekspresyviai rašant susiduriama su nemaloniomis emocijomis, jos išreiškiamos žodžiais ir taip panaikinamas jų slopinimas (Pennebaker & Beall, 1986). Taip pat ekspresyvus rašymas leidžia stresinių išgyvenimų prisiminimų struktūroms tapti nuoseklesnėms ir labiau organizuotoms (Lepore & Smyth, 2002). Ekspresyviai rašant kuriamas rišlus naratyvas, kuris leidžia integruoti svarbius stresinių išgyvenimų įveikos mechanizmus (Kaufman & Sexton, 2006). Nors ekspresyvaus rašymo apie trauminius ar stresinius išgyvenimus veikimo mechanizmų išskiriama apsčiai, teorijų, aiškian čių ekspresyvaus rašymo apie pozityvius išgyvenimus poveikį, stinga. 1 Kontaktinis asmuo:uršulė Toleikytė, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, 01513, Vilnius, Lietuva. ursule.toleikyte@gmail.com 1 Vilniaus universitetas, 2016

2 Ekspresyvus rašymas užsienyje populiarus, o štai Lietuvoje šis metodas mažai tirtas (Bartašiūnienė, 2010; Černiauskaitė, 2013). Be to, pasigendama tyrimų, nagrinėjančių ne tik ekspres yvų rašymą apie negatyvius, bet ir apie pozityvius išgyvenimus. Tai skatina domėtis šio metodo taikymo galimybėmis. Šiame straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas ištirti ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikį depresiškumui. 1. Metodika 1.1. Tyrimo dalyviai Tyrime dalyvavo 185 I II kurso Vilniaus universiteto įvairių fakultetų (Medicinos, Gamtos mokslų, Chemijos, Filologijos) studentai. Tyrimo dalyviai atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrimą baigė 110 jo dalyvių. Tyrimą baigę asmenys buvo tie, kurie teigė, jog visas tris dienas atliko rašymo užduotis, ir dalyvavo antrame tyrimo etape. Pirmo kuso studentų buvo 60 proc., o antro kurso 40 proc.. Dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys (76, 4 proc.). Tyrimo dalyvių pasiskirstymas į rašymo grupes buvo toks: 37 tyrimo dalyviai rašė apie negatyvius išgyvenimus (negatyvių išgyvenimų grupė), 35 apie pozityvius išgyvenimus (pozityvių išgyvenimų grupė) ir 38 emociškai neutraliomis temomis (emociškai neutrali grupė). Palyginus grupes tarpusavyje lyties, specialybės ir kurso aspektais, jos nesiskyrė (p > 0,05). Tai leido šias grupes laikyti homogeniškomis Tyrimo priemonės Demografinių duomenų anketa. Siekiant išsiaiškinti tyrimo dalyvių pagrindines demografines charakteristikas, pateikti klausimai apie lytį, studijuojamą specialybę ir kursą. Beck depresijos klausimynas, antroji leidimo versija (Beck Depression Inventory-II (BDI-II), Beck, Steer, & Brown, 1996). Jis skirtas įvertinti depresijos stiprumą suaugusiesiems ir paaugliams. Šiame tyrime BDI-II naudotas depresiškumo lygiui įvertinti. Klausimyną sudaro 21 teiginys. Šiuos teiginius reikia įvertinti pagal keturių balų skalę (nuo 0 iki 3, kur 0 reiškia, kad simptomo nėra, 3 kad simptomas pasireiškia stipriai). Vertinant gautus rezultatus, sudedami visų teiginių įverčiai. Bendras skalės įvertis varijuoja nuo 0 iki 63 (kuo didesnis skaičius, tuo polinkis į depresiją didesnis). Balų suma nuo 0 iki 5 rodo polinkio į depresiją nebuvimą, nuo 5 iki 13 lengvą polinkį, nuo 13 iki 27 vidutinį polinkį, daugiau nei 28 stiprų polinkį. Skalės vidinio suderintumo indeksas varijuoja nuo 0,84 iki 0,93 (Strauss, Sherma, & Spreen, 2006). BDI-II į lietuvių kalbą išverstas Balaišio, Černiauskaitės, Bagdono ir Mockaus (2004). Balaišio (2004) atliko tyrimo imtyje skalės vidinis suderintumas yra pakankamas (Cronbacho alpha = 0, 93) Tyrimo eiga Tyrimas susidėjo iš dviejų pagrindinių etapų. Pirmo etapo metu tyrimo dalyviai pildė demografinių duomenų anketą ir BDI-II klausimyną. Taip pat jiems buvo pateiktos skirtingos rašymo instrukcijos, atsižvelgiant į tai, kuriai rašymo grupei jie priklausė. Negatyvių išgyvenimų grupės dalyvių buvo prašoma nenutrūkstamai rašyti po 20 minučių 3 dienas iš eilės apie nemalonius, stresą keliančius išgyvenimus, pozityvių išgyvenimų grupės apie malonius, džiaugsmą keliančius išgyvenimus, o emociškai neutralios grupės emociškai neutraliomis temomis, susijusiomis su laiko planavimu. Taip pat jiems buvo pateikti tyrimo rengėjo ir psichologinės pagalbos kontaktai, jei tyrimo metu jų savijauta pablogėtų. Rašymas vyko namie tyrimo dalyviai gavo priminimus į elektroninį paštą apie vykdomą užduotį. Antrasis tyrimo etapas vyko praėjus trims savaitėms po rašymo. Toks laiko tarpas pasirinktas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, teigiamas ekspresyvaus rašymo poveikis gali būti jaučiamas pradedant nuo kelių savaičių iki šešių mėnesių (Pennebaker & Chung, 2011). Klasikiniuose ekspresyvaus rašymo tyrimuose neretai pasirenkamas trijų savaičių laikotarpis. Antra, taikant tam tikras intervencijas, depresiškumo lygis gali kisti laikotarpiu nuo vienos iki penkių savaičių (Ahava, Iannone, Grenbstein, & Schirling, 1998). Taigi, trys savaitės tai optimalus laiko tarpas, po kurio gali būti jaučiamas ekspresyvaus rašymo poveikis ir įvykti depresiškumo lygio pokytis. Antro tyrimo etapo metu pildytas BDI-II. 2. Rezultatai Nustatyta, kad, praėjus trims savaitėms po rašymo, visų tyrimo dalyvių depresiškumas reikš mingai sumažėjo (p = 0,01) (žr. lentelę). Taigi, rašymo intervencija, neatsižvelgiant į rašymo rūšį, reikš mingai sumažino depresiškumo lygį. 2

3 Žvelgiant į grupes atskirai, depresiškumo lygis turėjo tendenciją mažėti visose jose, tačiau reikšmingas sumažėjimas aptiktas tik rašiusiesiems apie negatyvius išgyvenimus (p = 0,036) (žr. lentelę). Lentelė. Rašymo grupių depresiškumo lygio vidurkių palyginimas. Prieš rašymą Po rašymo Rašymo grupės M (SD) M (SD) BR (n = 110) 13,34 (8,00) 11,58 NI (n = 37) 13,73 (8,19) (8,27) 11,57 (8,82) PI (n = 35) 12,91 (8,83) 11,34 (8,83) EN (n = 38) 13,34 (7,17) 11,82 (7,34) p 0,010 0,036 Pastaba. M vidurkis, SD standartiniai nuokrypiai. BR bendra rašymo grupė (visi rašiusieji), NI negatyvių išgyvenimų grupė, PI pozityvių išgyvenimų grupė, EN emociškai neutrali grupė. Statistiškai reikšminga, kai p < 0,05. 0,117 0,426 Palyginus depresiškumo pokytį tarp skirtingų rašymo grupių, jis reikšmingai nesiskyrė (p = 0,591) (žr. pav.). Taigi, skirtingų rašymo būdų poveikis depresiškumui yra panašus. Pav. Rašymo grupių depresiškumo pokytis Apibendrinus gautus rezultatus matyti, kad poveikį depresiškumui turi ne tai, apie ką rašoma, o pats rašymas. Vis dėlto didžiausias poveikis depresiškumui pastebėtas rašant apie negatyvius išgyvenimus. 3. Rezultatų aptarimas Šio tyrimo rezultatai parodė, kad rašymo pobūdis turi nedidelę įtaką depresiškumui. Rašymas sumažino depresiškumą. Nors visų grupių rašiusiųjų depresiškumas sumažėjo, rašymas apie negatyvius išgyvenimus buvo veiksmingesnis. Aiškinant gautus rezultatus, verta atsižvelgti į kitų tyrėjų darbus ir šio tyrimo ypatumus. Tiriant, kaip apskritai rašymo intervencija paveikė depresiškumą, nustatyta, kad, praėjus trims savaitėms po rašymo, depresiškumo lygis reikš mingai sumažėjo (žr. lentelę). Tam įtakos galėjo turėti pačiam rašymui priskiriamos savybės. Tyrėjų Pennebaker ir Chung (2011) teigimu, rašymui būdingas struktūruotumas, kuris leidžia lengviau organizuoti savo išgyvenimus. Išrašytos mintys tampa aiškesnės, įgauna struktūrą, tad galima geriau suprasti tiek save, tiek gyvenime vykstančius įvykius. Šį poveikį galėjo sustiprinti ir rašymo instrukcijų specifiškumas apibrėžtas laikas, nurodytos rašymo gairės, temos orientacija. Galima kelti prielaidą, kad tai galėjo leisti ne tik geriau struktūruoti rašymo turinį, bet ir lengviau organizuoti gyvenime vykstančius įvykius. Tikėtina, jog rašymui būdingas aiškumas ir kryptingumas suteikė vidinės kontrolės jausmą, o tai leido būti labiau užtikrintam savo jėgomis ir padėjo įveikti iškylančius sunkumus (Pennebaker, 2004). Rašymas ne tik suteikia strukt ūrą ir padeda lengviau organizuoti savo patirtis, bet ir gali leisti saugiau pasijausti atsiveriant (Pennebaker & Chung, 2011). Be to, šio tyrimo dalyviai savo rašinius galėjo pasilikti sau, tad jie galėjo jaustis pakankamai laisvai reikšdami savo mintis. Vis dėlto depresiškumas galėjo sumažėti ir dėl kitų veiksnių sumažėjusio mokymosi krūvio, atsiradusio laisvo laiko ir paties dėmesio tyrimo dalyviams. Nagrinėjant, kaip depresiškumo lygis pakito kiekvienoje rašymo grupėje, nustatyta, kad jis reikš mingai sumažėjo tik ekspresyviai rašant apie negatyvius išgyvenimus (žr. lentelę). Vis dėlto, lyginant grupes tarpusavyje, depresiškumo pokyčiai reikš mingai nesiskyrė (žr. pav.). Šį rezultatų netolygumą galima aiškinti atsižvelgiant į tyrimo ribotumus. Tikėtina, jog imtis buvo per maža nustatyti reikšmingus skirtumus tarp rašymo grupių. Galima daryti prielaidą, kad, esant didesnei tyrimo imčiai, būtų galima geriau įvertinti skirtingų rašymo būdų poveikį. 3

4 Teigiamas ekspresyvaus rašymo apie trauminius ar stresinius išgyvenimus poveikis depresiškumui pasitvirtina daugelyje tyrimų (Smyth et al., 2008; Baikie & W ilhelm, 2005). Aiškinant šiuos rezultatus galima remtis įvairiomis teorijomis. Ekspresyviai rašant susiduriama su nemalonius išgyvenimus lydinčiomis mintimis ir emocijomis (Pennebaker & Beal, 1986). Stresiniai išgyvenimai išreiškiami žodžiais ir taip panaikinamas neigiamas jų slopinimo poveikis. Ekspresyvus rašymas leidžia verbalizuoti savo emocinius išgyvenimus, o tai padeda juos geriau suvokti (Pennebaker & Chung, 2011). Rašymas apie negatyvius išgyvenimus galėjo paveikti ne tik emocijas, bet ir pažintinius procesus ekspresyviai rašant stresinių išgyvenimų prisiminimų struktūros tampa nuoseklesnės, todėl pagerėja darbinė atmintis ir problemų sprendimas (Lepore & Smyth, 2002). Tikėtina ir tai, kad rašymas apie negatyvius išgyvenimus leido juos įprasminti ir pakeisti jų vertinimą, taip sumažindamas ir depresiškumo lygį (Park & Blumberg, 2002). Taigi, ekspresyvus rašymas apie nemalonius, slegiančius išgyvenimus galėjo inicijuoti įvairialypius veikimo procesus, kurie galėjo sąlygoti ir depresiškumo lygio reikšmingą sumažėjimą. Lyginant skirtingų rašymo grupių depresiškumo pokytį nustatyta, kad reikš mingo skirtumo nėra (žr. pav.). Taigi, skirtingų rašymo intervencijų poveikis depresiškumui nesiskyrė. Gauti rezultatai sutampa su kai kurių tyrėjų darbais, rodančiais, jog skirtingi rašymo būdai nesiskiria savo poveikiu (Marlo & Wagner, 1999; Baikie et al., 2012). Vis dėlto dauguma tyrimų rodo, jog ekspresyvaus rašymo ir rašymo emociškai neutraliomis temomis poveikis depresiškumui skiriasi (Pennebaker & Chung, 2011). Aiškinant, kodėl skirtingi rašymo būdai nesiskyrė savo poveikiu depresiškumui, galima kelti įvairias prielaidas. Ekspresyvaus rašymo apie negatyvius išgyvenimus ir rašymo apie pozityvius išgyvenimus poveikis depresiškumui galėjo nesiskirti dėl panašių veikimo ypatybių. Ekspresyviai rašant apie asmeninius išgyvenimus, emocijos tampa verbalizuojamos, o tai, ką žmogus įvardija, ima geriau ir suvokti (Pennebaker & Chung, 2011). Be to, slopinamos emocijos, ar jos būtų teigiamos, ar neigiamos, turi neigiamą poveikį psichologinei ir fizinei savijautai (Gross & Levenson, 1997). Ekspresyvus rašymas leidžia šias emocijas išreikšti, o tai su mažina kognityvias ir fiziologines slopinti skirtas pastangas. Abu ekspresyvaus rašymo būdai galėjo veikti ir per pažintines struktūras. Ekspresyviai rašant apie negatyvius išgyvenimus, stresinių prisiminimų struktūros tampa vientisesnės, o rašant apie pozityvius išgyvenimus, pažintinės struktūros yra praplečiamos (Lepore & Smyth, 2002; Friedreckson, 2001). Abiem atvejais teigiamai veikiami pažintiniai gebėjimai, o tai gali padėti lengviau įveikti kylančius sunkumus. Be to, abi ekspresyvaus rašymo formos galėjo padėti kurti nuoseklų pasakojimą, leidžiantį išgyvenimams suteikti struktūrą, nuoseklumą ir prasmę (Pennebaker & Chung, 2011). Apibendrinant galima teigti, kad ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikis galėjo nesiskirti dė l to, jog abiem atvejais buvo rašoma apie emocijas, tad jų veikimo ypatumai yra panašūs. Aiškinant, kodėl ekspresyvaus rašymo poveikis depresiškumui nesiskyrė nuo rašymo emociškai neutraliomis temomis, galima kelti įvairias prielaidas. Tikėtina, jog raš ymas temomis, susijusiomis su laiko planavimu, kaip ir rašymas emocinėmis temomis, galėjo suteikti aiškesnę kryptį kasdieniame gyvenime ir leisti geriau organizuoti savo veiklas. Be to, paskutinė kontrolinės grupės užduotis buvo susijusi su egzaminais, o tai galėjo sukelti neigiamų emocijų. Taigi, ši užduotis galėjo priminti ekspresyvaus rašymo užduotį tai galėjo suniveliuoti rezultatus. Tikėtina ir tai, kad temos orientacija rašymas apie pozityvius ar negatyvius išgyvenimus paskatino telkti dėmesį ne į temą ar emocijų vaidmenį kuriamoje istorijoje, o į patį rašymą (Pennebaker & Chung, 2011). Taigi, šiuo atveju galėjo pasidaryti nebesvarbu, kuria tema rašyti, svarbiau galėjo tapti pats rašymas. Išvados 1. Rašymas reikšmingai sumažino depresiškumo lygį. 2. Depresiškumo lygis reikšmingai sumažėjo tik ekspresyviai rašant apie negatyvius išgyvenimus. 3. Nustatyta, kad, rašant skirtingais būdais, nėra reikšmingo depresiškumo pokyčio skirtumo. Padėka Dėkoju visiems, kurie sutiko dalyvauti tyrime. Taip pat esu nuoširdžiai dėkinga savo darbo vadovei dr. Vaivai Klimaitei už tai, kad padrąsino rengiant šį darbą ir suteikė vertingų pastabų bei įžvalgų. 4

5 The Impact of Expressive Writing About Positive and Negative Experiences on Depressivity Uršulė Toleikytė Vilniaus University Abstract. In classical expressive writing studies, participants spontaneously express traumatic or stressful events. Although the number of studies focusing on expressive writing of positive experiences is growing, the results are inconsistent. One of the newest and the most controversial studies is the impact of expressive writing on depressivity. Objective. The objective of this study is to assess the impact of writing about positive and negative experiences on depressivity. Methods. The study was conducted on 110 students of the first and second years of bachelor studies from various departments. Depressivity was assessed by the Beck Depression Inventory Second Edition (BD-II). Participants were randomly assigned to one of the three groups based on writing content writing about negative experiences, positive experiences and emotionally neutral themes. The level of depressivity was assessed before the writing and three weeks after it. Results. The level of depressivity was significantly reduced in three weeks after the writing intervention. Although the level of depressivity had a tendency to decrease in all writing groups, a significant difference was found only in the group writing about negative experiences. There was no significant difference in depressivity changes between all three writing groups. Conclusions. The writing content has a minimal impact on the level of depressivity changes and it might depend on the other factors that are associated with writing itself. Keywords. Expressive writing, depressivity, negative experiences, positive experiences. 5

6 Literatūra Ahava, G. W., Iannone, Ch., Grenbstein, L., & Schirling, J. (1998). Is the Beck Depression Inventory reliable over time? An evaluation of multiple test-retest reliability in a nonclinical college student sample. Journal of Personality Assessment, 70 (2), Paimta iš EBSCOhost. Balaišis, M. (2004). First Year StudentsʼAdjustment at Vilnius University in Lithuania: The Role of Self-orientation, Locus of Control, Social Support and Demographic Variables: Doctoral Dissertation, Toronto: University of Toronto. Baikie, K. A., Geerligs, L., & Wilhelm, K. (2012). Expressive writing and positive writing for participants with mood disorders: An online randomized controlled trial. Journal of Affective Disorders, 136 (3), doi: /s (03) Baikie, K. A., & Wilhelm, K. (2005). Emotional and physical health benefits of expressive writing. Advances in Pychiatry Treatment, 11 (5), doi: /apt Bartašiūnienė, R. (2010). Reabilitacinės ligoninės pacientų emocinės būsenos ir arterinio kraujo spaudimo kitimai, taikant ekspresyvaus rašymo metodą, kaip vidinių išgyvenimų išraiškos, priemonę. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Paimta iš Ba-0001:E.02~2010~D_ _ /DS ETD Beck, A. T., Steer, R. A., & Brown, G. K. (1996). Manual for the Beck Depression Inventory-II. San Antonio. San Antonio, TX: Psychological Corporation. Burton, C. M., & King, L. A. (2008). Effects of (very) brief writing on health: The two -minute miracle. British Journal of Health Psychology, 13 (1), doi: / X Černiauskaitė, R. (2013). Sergančių išemine širdies liga asmenų emocijų ir arterinio kraujo spaudimo kitimai taikant ekspresyvaus rašymo metodą psichosocialinės reabilitacijos metu : magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Danilevičiūtė, V., Adomaitienė, V., Valius, L. ir Davidonienė, O. (2008). Depresijų paplitimas Lietuvoje. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 12 (12), Paimta iš EBSCOhost Fredrickson, B. L. (2001) The role of positive emotions in positive psychology: The broaden-and-build theory of positive emotions. American Psychologist, 56 (3) Gail, I., Oʼ Cleirigh C., Leserman J., Stuetzle R., Ford iani J., Fletcher M., & Schneiderman N. (2013). Genderspecific effects of an augmented written emotional disclosure intervention on posttraumatic, depressive, and HIVdisease-related outcomes: A randomized, controlled trial. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 81 (2), doi: /10.ONF Gross, J. J., & Levenson, R. W. (1997). Hiding feelings: The acute effects of inhibiting negative and positive emotion. Journal of Abnormal Psychology, 106 (1), Paimta iš PubMed. Kaufman, J. C., & Sexton, J. D. (2006). Why doesnʼ't the writing cure help poets? Review of General Psychology, 10 (3), Paimta iš EBSCOhost. Lepore, S. J., & Smyth, J. S. (2002). The writing cure: How expressive writing promotes health and emotional wellbeing. Washington DC: American Psychological Association. Marlo, H., & Wagner, M. K. (1999). Expression of negative and positive events through writing: Implication for psychotherapy and health. Psychology & Health, 14 (2), 23, 193. Paimta iš EBSCOhost. Markevičiūtė, A.(2003). Paauglių depresiškumo sąsaja su jų prisitaikymu mokykloje ir psichologinėmis korekcijos galimybėmis: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas. Park, C. L., & Blumberg, C. J. (2002). Disclosure trauma through writing: Testing the meaning making hypothesis. Cognitive Therapy and Research, 26 (5), Paimta iš Spinger Link. Pennebaker, J. W. (2004). Theories, therapies, and taxpayers: On the complexities of the expressive writing paradigm. Clinical Psychology: Science and Practice, 11 (2), doi: /clipsy.bph063. Pennebaker, J. W., & Beal, S. K. (1986). Confronting traumatic events: Towards and understanding of inhibition and disease. Journal of Abnormal Psychology, 95, Paimta iš EBSCOhost. Pennebaker, J. W., & Chung, C. K. (2011). Expressive Writing and Its Links to Mental and Physical Health. In H. S. Friedman (Ed.), Oxford Handbook of Healthy Psychology. New York, NY: Oxford University Press. Scanlan, C. R. (2000). An investigation of the effect of writing about traumatic events on knowledge structures in dysphoric individuals. Dissertation Abstracts International: Section B: The Sciences and Engineering, 61 (6), Paimta iš EBSCOhost. Smyth, J. M., Hockemeyer, J. R., & Tulloch, H. (2008). Expressive writing and post-traumatic stress disorder: Effects on trauma symptoms, mood states, and cortisol reactivity. British Journal of Health Psychology, 13 (1), doi: / X Strauss, E., Sherman, E. M. S., & Spreen, O. (2006). A Compedium of Neuropsychology Tests: Administration, Norms, and Commentary. New York: Oxford University Press. Sutin, A. R., Terracciano, A., Milaneschi, Y., An, Y., Ferrucci, L., & Zonderman, A. B. (2013). The trajectory of depressive symptoms across the adult lifespan. The Journal of the American Medical Association Pyschiatry, 70 (8), doi: /jamapsychiatry. 6

7 Wittchen, H. U., & Jacobi F. (2005). Size and burden of mental disorders in Europe: A critical review and appraisal of 27 studies. European Journal of Neuropsychopharmacology,15 (4), Paimta iš EBSCOhost. 7