Rytis Ambrazevičius Kauno technologijos universitetas SUTARTINIŲ INTERVALIKA: ŠIUOLAIKINIS ATLIKIMAS 1 RES HUMANITARIAE IX ISSN

Transcription

1 110 RES HUMANITARIAE IX ISSN Kauno technologijos universiteto profesorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, humanitarinių mokslų daktaras. Moksliniai interesai: etnomuzikologija, muzikos akustika, muzikos psichologija. Adresas: Gedimino g. 43, LT Kaunas. El. paštas: Interneto svetainė: Professor at Kaunas University of Technology and assoc. professor at the Lithuanian Academy of Music and Theatre; PhD in Musicology. Research interests: ethnomusicology, musical acoustics, psychology of music. Address: Gedimino g. 43, LT Kaunas. Webpage: Kauno technologijos universitetas SUTARTINIŲ INTERVALIKA: ŠIUOLAIKINIS ATLIKIMAS 1 Anotacija Straipsnyje aptariami senojo sutartinių giedojimo intervalikos dėsningumai ir tiriama, kaip jie atsiskleidžia šiuolaikiškai atliekant sutartines. Pažymimi tokie dėsningumai: dermės skirtumai nuo tolygiosios temperacijos (tendencija intonuoti šiek tiek siauresnes sekundas už temperuotąją didžiąją sekundą), šių skirtumų ir psichoakustinio šiurkštumo reiškinio sąsajos, nevienodas įvairių dermės garsų intonavimas (skirtingas intonavimo stabilumas rodo savitą dermės sandarą). Atlikus garso įrašų akustinę analizę nustatyta, kad šiuos intervalikos savitumus intuityviai ar sąmoningai perkeliant į šiuolaikinį atlikimą veikia du reiškiniai harmoninių ir melodinių intervalų suvokimas (ir atlikimas). Mikrotoninės modifikacijos atliekant harmoninius intervalus nesukelia didelių problemų, jų tendencijos atitinka gero balsų sudaužimo estetiką. Melodinių intervalų netemperavimas yra sunkesnė užduotis, tai rodo sutartinėms būdingos melodinės neutraliosios tercijos intonavimo sunkumus. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: sutartinė, intervalai, dermė, temperacija, netemperuotas atlikimas, psichoakustinis šiurkštumas, balsų sudaužimas, intonavimo stabilumas, akustinė analizė. 1 Straipsnio rengimą parėmė Lietuvos mokslo taryba pagal Visuotinės dotacijos (Global Grant) priemonę.

2 Abstract Regularities of intervals in the old-style Sutartinės singing are discussed and their manifestation in the contemporary Sutartinės performance is examined. The following regularities are indicated: deviations of the musical scales from the equal temperament (the tendency to perform the seconds slightly narrower than the tempered whole tone), the links between these deviations and the psychoacoustical phenomenon of roughness, and the differences in the performance of scale steps (different stability of the intonations shows peculiar scalar structure). The acoustical analysis of sound recordings led to the conclusion that transfer (either conscious or unconscious) of these peculiarities of the musical scales to the contemporary performance is influenced by two phenomena, namely, by perception (and production) of harmonic and melodic intervals. Microtonal modifications in the performance of the harmonic intervals do not bear significant problems, and their tendencies correspond to aesthetics of the best vocal clash. In contrast, the non-tempered melodic intervals are more difficult to perform. This means the difficulties in performance of the melodic neutral third characteristic of Sutartinės. KEY WORDS: Sutartinė, intervals, musical scale, temperament, non-tempered performance, psychoacoustical roughness, vocal clash, stability of intonation, acoustical analysis. 111 Tradicinio sutartinių atlikimo intervalikos dėsningumai Sutartinių intervalikos savitumai ryškūs nuokrypiai nuo tolygiosios temperacijos jau nemažai tyrinėti (Ambrazevičius 2003; 2008a, ; 2008b; Ambrazevičius, Wiśniewska 2009 ir kt.) 2. Pradžioje trumpai apžvelgsime šio straipsnio tyrimui aktualias ankstesnių studijų išvadas. Pirma, nustatyta, kad konstrukciniai įvairių sutartinių garsaeilių intervalai skiriasi nedaug, vyrauja apie centų dydžio intervalai, t. y. šiek tiek siauresni už temperuotąją didžiąją sekundą 3. Pasitaiko ir gerokai platesnių už d2 intervalų, tačiau gerokai siauresnių už d2 (pavyzdžiui, m2) beveik nerasta. Taigi tokie garsaeiliai sudaryti iš apytiksliai vienodų intervalų (jokio diatoninio pustonio-tono kontrasto čia nėra), dažniausiai šiek tiek siauresnių už temperuotąją d2, todėl intervalikos požiūriu tokią garsų sistemą galima vadinti anhemitonika (arba, tiksliau, suspausta anhemitonika tolygiosios temperacijos atžvilgiu). Tipiškas pavyzdys sutartinė Mina mina, minagaučio lylio (1 pav.). Pažymėtina, kad jeigu intervalai 2 Akustiniu požiūriu tyrinėtos ir šiame straipsnyje nagrinėjamos tik sekundų sąskambiais grindžiamos sutartinės. Visą autoriaus publikacijų sąrašą galima rasti tinklalapyje Šiam straipsniui aktualūs ankstesnių autoriaus tyrimų rezultatai apibendrinti ir pateikti monografijoje (Ambrazevičius 2008a). 3 Čia ir toliau turima omenyje tolygioji dvylikalaipsnė temperacija.

3 112 a 4 b 1 pav. Sutartinė Mina mina, minagaučio lylio : a originali transkripcija (Slaviūnas 1958, 657; nr. 428a); b aukščių skirstinys pagal akustinius matavimus (Ambrazevičius 2003, 126, ir kt.; naudotas garso įrašas iš Račiūnaitė-Vyčinienė ) 4 Vėliau skelbtas ir leidinyje Nakienė, Žarskienė Sutartinę įgiedojo Petras Lapienė (69 m., Biržų aps. ir vls., Kviriškis), Marė Jakubonienė (Biržų vls., Balzieriškis) ir Ona Striužienė (Biržų vls., Drąseikiai). Įrašyta 1935 m., LTRF plokštelė 187a(5).

4 tarp gretimų garsų yra apie 180 centų, tai tipiški melodiniai atskiro balso intervalai yra apie 360 centų, t. y. neutraliosios tercijos. Antra, iškelta hipotezė, kad tokią intervaliką lemia universalus biologinis (psichoakustinis) reiškinys sąskambio šiurkštumas (angl. roughness, vok. Rauhigkeit). Prielaida taip teigti atsiranda sugretinus šiurkštumo eksperimentinio tyrimo ir sutartinių akustinių matavimų rezultatus: stipriausias sąskambio šiurkštumo pojūtis suformuojamas, kai balsų diados intervalas yra apie centų 5, o tai atitinka tipiškus sutartinių intervalus. Taigi manoma, kad panašiai kaip ir kitose vokalinės samplaikų diafonijos tradicijose (pavyzdžiui, Brandl 1989) sonorinį idealą lemia psichoakustinis sąskambio šiurkštumo reiškinys. Stiprų sąskambio šiurkštumo pojūtį atitiktų pačių senųjų giedotojų vartojama gero balsų sumušimo ar sudaužimo sąvoka, apie kurią ne kartą rašyta (žr. plačiau, pavyzdžiui, Račiūnaitė-Vyčinienė 2000, 80 81; 2003 ir kt.). Trečia, panagrinėjus akustinės analizės rezultatus paaiškėja tam tikrų įdomių dalykų apie sutartinių derminės struktūros (toninės hierarchijos) savitumus. Gerai žinoma, kad laisvai intonuojamos muzikos dermės garsų aukščiai atliekant sutartines kinta, fliuktuoja. Paprastai daroma prielaida: kuo stabiliau intonuojamas garsas (pavyzdžiui, kuo mažesnis garso pakartojimų standartinis nuokrypis), tuo tas garsas svaresnis dermės požiūriu 6. Du centriniai sutartinės Mina mina, minagaučio lylio garsai yra dažniausi ir intonuojami stabiliausiai (1b pav.). Kuo toliau nuo šio centro yra garsas, tuo laisviau, nestabiliau jis intonuojamas. Taigi galima įžvelgti dermės branduolį dvigubą toniką ir dermės periferiją. Bendrais bruožais tokia derminė struktūra būdinga ir kitoms sutartinėms, grindžiamoms komplementariais balsų dariniais (žr. toliau). Toninės hierarchijos tyrinėjamos muzikos psichologams gerai žinomu Carol Krumhansl bandomojo tono metodu (Krumhansl, Kessler 1982; Krumhansl 1990 ir kt.): klausytojai pagal septynių balų sistemą vertina, kaip bandomasis tonas tinka prieš tai skambėjusiam muzikiniam kontekstui. Taip gaunamos toninės hierarchijos diagramos; jose išryškėja dermiškai 5 Šie įverčiai gauti naudojant šiurkštumo modeliavimo algoritmus, grindžiamus psichoakustinių eksperimentų rezultatais (Kameoka, Kuriyagawa 1969; Zwicker, Fastl 1999, ; Vassilakis, Kendall 2010 ir kt.), atsižvelgiant į sutartinėse naudojamų dažnių diapazoną ir balso spektro savybes. 6 Apie tam tikras aptariamojo dėsningumo išlygas žr. Ambrazevičius 2008a,

5 114 2 pav. Apibendrinti mažoro ir minoro toninės hierarchijos kontūrai (pagal Krumhansl, Kessler 1982) daugiau ir mažiau svaresni garsai (2 pav.). Deja, tokio testo dėl suprantamų priežasčių nebeįmanoma atlikti su senosiomis sutartinių giedotojomis. Tačiau jis buvo atliktas pasitelkus šiuolaikinius klausytojus. Čia padėjo sutartinių grupė Trys keturiose ir dar 20 respondentų (daugiausia dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų muzikos specialybių studentai). Eksperimente vėl naudota sutartinė Mina mina, minagaučio lylio (jos senasis įrašas). Gauta sutartinės toninė hierarchija (3 pav.) neabejotinai gerokai skiriasi nuo mažoro ir minoro toninių hierarchijų (2 pav.) ir atitinka minėtas išvadas, gautas iš garsų stabilumo vertinimų. Sutartinių derminiai svoriai sutelkti centriniame branduolyje, jie nuosekliai mažėja periferijos link. O mažoro-minoro sistemai, kaip ir tikėtasi, būdingi netolygiai paskirstyti, fliuktuojantys dermės laipsnių svoriai. Taigi net šiuolaikinio klausytojo percepcija rodo savitą toninę sutartinių hierarchiją. Tiesa, nenuostabu, kad ilgai sutartines atliekanti grupė Trys keturiose tuos savitumus jaučia geriau negu sutartinių aplinkoje mažiau gyvenantys klausytojai (žr. atitinkamus skirtumus 3 pav.). Aptarus savitos sutartinių intervalikos dėsningumus kyla klausimas, kaip jie išryškėja šiuolaikiškai giedant sutartines. Siekiant tai išsiaiškinti buvo atliktas eksperimentas.

6 115 3 pav. Sutartinės Mina mina, minagaučio lylio toninės hierarchijos kontūrai (pagal Ambrazevičius, Wiśniewska 2009; garsai sunumeruoti iš eilės, pradedant nuo žemiausiojo): 1 grupė Trys keturiose, 2 grupė LMTA ir KTU studentai Eksperimento ir akustinių matavimų metodika Eksperimentui pasirinkta jau minėta, išsamiausiai iki šiol akustiškai tyrinėta sutartinė Mina mina, minagaučio lylio 7. Grupės Trys keturiose 8 (jos trijų atlikėjų) paprašyta pagiedoti šią sutartinę trejopai. Pradžioje be 7 Pirmąkart išsamių akustinių šios sutartinės (pirminio atlikimo įrašo) matavimų rezultatai pateikti straipsnyje Ambrazevičius Vėliau akustiškai tyrinėti ir didesni sutartinių rinkiniai (Ambrazevičius 2008a, ; 2008b ir kt.). Remiantis šių tyrimų rezultatais galima spręsti, kad sutartinės Mina mina, minagaučio lylio intervalika ir derminė struktūra yra tipiška, t. y. neišsiskiria iš daugumos nagrinėtų sutartinių. Taigi dėl sutartinės tipiškumo ir kol kas išsamiausių, tiksliausių turimų akustinės analizės duomenų ji pasirinkta pavyzdžiu ir šiam tyrimui. Pasirinkimui turėjo reikšmės ir tai, kad sutartinė Mina mina, minagaučio lylio grupės Trys keturiose repertuare yra seniai, gerai įgiedota. 8 Ši grupė pripažįstama kaip viena iš geriausiai pateikiančių dabartinį sutartinių suvokimą ir atlikimą. Grupės pradžia dar 1983 m. tuometės M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos folkloro ansamblyje. Atlikėjų sudėtis nuo to laiko kito, kol nusistovėjo dabartinė: Daina Norvaišytė, Eglė Sereičikienė, Rima Visackienė, Audronė Žilinskienė ir Daiva Vyčinienė grupės iniciatorė ir vadovė. Trys keturiose koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Japonijoje, dalyvavo įvairiuose muzikiniuose projektuose, publikavo garso įrašų.

7 116 4 pav. Spektrogramos ir analizuojamo spektro pavyzdys jokių išankstinių pageidavimų (t. y. taip, kaip jos gieda paprastai). Paskui buvo prašoma intonuoti tinkamas sekundas 9. Paskutinį kartą paprašyta sutelkti dėmesį į balsų sudaužimą pasistengti, kad jie būtų kuo geriau sudaužiami. Eksperimentas vyko grupei įprastoje aplinkoje vienoje iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auditorijų, kurioje Trys keturiose repetuoja. Įrašai analizuoti populiaria tarp kalbos ir muzikos akustikų kompiuterine programa Praat 10. Vienas iš šios programos pateikiamų grafikų intonograma (garso aukščio kitimo trajektorija). Tačiau braižomos tik monofoninio atlikimo intonogramos. Patikimų polifoninio intonavimo atpažinimo ir analizės algoritmų iki šiol nesukurta. Todėl atskirų balsų aukščiai ir vokalinių diadų intervalai tyrinėti remiantis jau anksčiau autoriaus aprašyta ir taikyta polifoninio atlikimo tyrimo metodika (žr. plačiau: Ambrazevičius 2003, ; 2008a, ir kt.). Pasirenkama (kvazi)stabili diados atkarpa ir gaunamas jos spektras (4 pav.). Išmatuojami abiejų diados balsų pagrindinių tonų dažniai (arba išmatuojami aukštesnių harmonikų dažniai 9 Pažymėtina, kad grupės giedotojos žino (ir jaučia), kad balsai geriausiai susidaužia intonuojant tam tikras sekundas; apie tai yra rašiusi grupės vadovė Daiva Vyčinienė (Račiūnaitė-Vyčinienė 2003, 137). 10

8 ir iš jų nustatomi pagrindinių tonų dažniai). Garsų aukščiai apskaičiuojami iš logaritminio aukščio ir dažnio sąryšio: 117 p = 12 log 2 (f / 220); čia p garso aukštis pustoniais nuo mažosios oktavos la (pavyzdžiui, p = 3,25 reikštų pirmosios oktavos do plius 25 centai); f matuojamo garso pagrindinio tono dažnis (Hz). Intervalas tarp diados balsų apskaičiuojamas, be abejo, kaip skirtumas tarp tų balsų aukščių. Taip ištirta iš viso 216 vokalinių diadų (po 72 iš trijų nagrinėjamų sutartinės įrašų). Rezultatai 5 pav. parodyti visų trijų nagrinėjamų atlikimų garsaeiliai. Iš pirmo žvilgsnio intervalų tarp garsų reikšmės atrodo keistos ir chaotiškos. Tačiau tam tikri dėsningumai išryškėja įvertinus atskirai abiejų melodijos dalių (komplementarių trichordų) intervalus. Jie pasirodo esą labai artimi temperuotoms mažajai ir didžiajai tercijoms: viršutinis trichordas d3 m3, apatinis m3 m3; pastebima įdomi tendencija šias temperuotąsias tercijas šiek tiek praplėsti. Tokia intervalika atitinka jau aptartą Zenono Slaviūno transkripciją (1a pav.). Taigi dabar jau ryškėja garsaeilių 5 pav. susiformavimo (modeliavimo) dėsningumai. Intervalikos požiūriu atspirties taškas, 5 pav. Trijų nagrinėjamų atlikimų garsaeiliai (pateikti vidutiniai dermės garsų aukščiai apskaičiavus kiekvieno garso intonacijų vidurkį)

9 118 6 pav. Sutartinės Mina mina, minagaučio lylio garsaeilis pagal Z. Slaviūną (transponuota per oktavą žemyn) ir jo modifikavimo tendencija pirminis variantas, kuriuo remiamasi giedant sutartinę, yra Z. Slaviūno užrašytas dviejų trichordų, sudarytų iš temperuotųjų tercijų (trijų mažųjų ir vienos didžiosios), junginys. Tačiau jaučiama, kad taip intonuojant balsai prastokai susidaužia ; ypač netinkamas yra pustonis a b (čia ir toliau pagal Z. Slaviūno transkripciją), todėl jį linkstama praplėsti. Šis intervalas nėra izoliuotas: paslinkus a žemyn (b atžvilgiu), pasislenka (pažemėja) ir visas trichordas (6 pav.). Verta pabrėžti, kad taip transformavus pirminį m2 d2 d2 m2 d2 garsaeilį intervalas tarp svarbiausių centrinių garsų (g a) susiaurėja iki centų, taigi jo balsai neblogai susidaužia. Tačiau intervalas e f tampa netgi mažesnis už pustonį. Vis dėlto, matyt, jo sudaužimas nėra toks svarbus, nes jis atliekamas retai ir yra dermės periferijoje. Apibendrinant pažymėtina: jaučiant, kad kai kurie pirminės temperuotos transkripcijos intervalai (ypač m2) neskamba, balsai nesusidaužia, garsaeilis modifikuojamas paslenkant vieną trichordą kito atžvilgiu. Tačiau keisti atskirų trichordo garsų intonacijas iš esmės nepavyksta jie trichorde tarsi surišti, įtvirtinti. Kitaip sakant, subtiliai keisti harmoninius intervalus, susidarančius tarp balsų, taip nukrypti nuo tolygiosios temperacijos, regis, nėra labai sunku. Tačiau pakeisti melodinius vieno balso intervalus nukrypti nuo temperacijos ir intonuoti neutralias tercijas yra gerokai sunkiau (arba galbūt tikimasi kaip nors pasiekti gero sudaužimo kokybę net ir nemodifikuojant temperuotųjų tercijų). Todėl intervalai der-

10 119 7 pav. Sutartinės Mina mina, minagaučio lylio dermės garsų aukščių standartiniai nuokrypiai (garsai sunumeruoti iš eilės, pradedant nuo žemiausiojo). Pridėti ir 25 sutartinių vidutiniai įverčiai (Ambrazevičius 2008b) mės periferijoje nebūtinai atitinka gero sudaužimo sąlygas, tačiau tai nelabai trikdo, nes dėmesys sutelkiamas į dermės branduolio ir kitų svarbesnių (gretimų) intervalų intonavimą. Lyginant visus tris atlikimus matyti, kad atlikimai paprastai ir gerai sudaužiant yra labai panašūs, o atlikimas tinkamos sekundos iš jų išsiskiria. Tai tik patvirtina, kad giedodamos kaip įprasta atlikėjos stengiasi gerai sudaužti. Dar panagrinėkime įvairių dermės garsų intonavimo stabilumą. Šiuolaikiškai atliekant sutartinę pirmoji melodijos pusė (šiuo atveju tai pritarinys) intonuojama pastebimai stabiliau už antrąją rinkinį (7 pav.; mažesnis standartinis nuokrypis atitinka didesnį stabilumą). O senajam sutartinės atlikimui, kaip jau minėta, būdingas stabilesnis dermės branduolio intonavimas; stabilumas mažėja dermės periferijos link (1b, 7 pav.). Kitaip sakant, abu balsai čia yra vienodai reikšmingi (reikšmingumu skiriasi ne jie, o dermės branduolys ir periferija). Šiuolaikiškai atliekant sutartinę pirmoji melodijos pusė (intonuojama apatiniu trichordu) jau yra reikšmingesnė

11 120 už antrąją pirmoji yra tarsi vedamoji, o antroji priderinama. Taigi tam tikru požiūriu senasis atlikimas yra polifoninis (lygiareikšmių balsų koordinacija), o šiuolaikinis homofoninis (balsai nelygiareikšmiai, vienas subordinuojamas kitam). Gali kilti klausimas: ar intonavimo dėsningumai būtų tokie patys, jei giedotų kita, ne tokią didelę patirtį turinti sutartinių grupė? Pirmiausia tektų atsakyti į klausimą, ar ta sutartinių grupė yra susipažinusi su senojo sutartinių intonavimo ir garso estetikos savitumais. Pavyzdžiui, jeigu nesistengiama balsų gerai sudaužti, tikėtina, kad atlikimo intervalika būtų temperuota artima užfiksuotai Z. Slaviūno transkripcijoje. Kai apie intonavimo subtilybes žinoma ir jas panaudoti įstengiama, tikriausiai gautume panašius į Trys keturiose rezultatus. Aišku, šį spėjimą būtų įdomu patikrinti. Tik nereikėtų tikėtis, kad rezultatai skirsis dėl kokių nors reikšmingų muzikinio mąstymo skirtumų (čia nekalbame apie muzikinės klausos defektus ir pan.). Gerai žinoma, kad ir šiuolaikinių muzikų, ir muzikinio išsilavinimo ar didesnės patirties neturinčių klausytojų ar atlikėjų derminis (ypač intervalinis) mąstymas yra panašus, nes visi gyvename toje pačioje tolygiosios temperacijos garsinėje aplinkoje ir esame jos veikiami. Išvados 1. Sutartinių grupės Trys keturiose atlikimui būdinga tendencija nukrypti nuo apytikslės ( temperuotos ) intervalikos, užfiksuotos publikuotose sutartinių transkripcijose, link senajam atlikimui būdingos, senąją sonorinę estetiką atskleidžiančios ( netemperuotos ) intervalikos. 2. Nagrinėtos sutartinės Mina mina, minagaučio lylio intervalų pokyčius transkripcijos atžvilgiu lemia du veiksniai harmoninių ir melodinių intervalų atlikimas (vertikalusis ir horizontalusis aspektai). 3. Harmoniniai intervalai (balsų sąskambiai) modifikuojami lengviau intervalus, neatitinkančius tolygiosios dvylikalaipsnės temperacijos, intonuoti nesunku. 4. Melodiniai intervalai (intervalai tarp atskiro balso garsų) modifikuojami sunkiau jie tik nežymiai skiriasi nuo temperuotųjų. 5. Balsų santykio, reikšmingumo požiūriu homofoniškėja.

12 Padėka Nuoširdžiai ačiū eksperimente dalyvavusioms sutartinių grupės Trys keturiose giedotojoms. 121 Literatūra ir šaltiniai Ambrazevičius Sutartinių darna: psichoakustinis aspektas. Lietuvos muzikologija, t. 4, Ambrazevičius 2008a. Psichologiniai muzikinės darnos aspektai. Jų raiška lietuvių tradiciniame dainavime. Kaunas: Technologija. Ambrazevičius 2008b. Psychoacoustical and Cognitive Basis of Sutartinės. Proceedings of the 10th International Conference on Music Perception and Cognition ICMPC10: August 2008, Sapporo, Japan. Sapporo: Hokkaido University. Ambrazevičius, Wiśniewska 2009, Irena Wiśniewska. Tonal Hierarchies in Sutartinės. Journal of Interdisciplinary Music Studies, V. 3/1&2, Brandl 1989 Rudolf Maria Brandl. Die Schwebungs-Diaphonie aus musikethnologischer und systematisch-musikwissenschaftlicher Sicht. In C. Eberhardt & G. Weiss (Eds.), Südosteuropa-Studien. Bd. 40, Volks- und Kunstmusik in Südosteuropa. Regensburg: Gustav Bosse Verlag, Kameoka, Kuriyagawa 1969 Akio Kameoka, Mamoru Kuriyagawa. Consonance Theory, Part I: Consonance of Dyads. Journal of the Acoustical Society of America, V. 45/6, Krumhansl 1990 Carol L. Krumhansl. Cognitive Foundations of Musical Pitch. Oxford: Oxford University Press. Krumhansl, Kessler 1982 Carol L. Krumhansl, Edward Kessler. Tracing the Dynamic Changes in Perceived Tonal Organisation in a Spatial Representation of Musical Keys. Psychological Review, V. 89, Nakienė, Žarskienė 2004 Austė Nakienė, Rūta Žarskienė, sud. Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika metų fonografo įrašai. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Račiūnaitė-Vyčinienė 1998 Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, sud. Lietuvių tradicinė muzika. Sutartinės. Polifoninės dainos m. archyviniai įrašai (kompaktinė plokštelė). Vilnius: Tautos namų santara, Vilniaus plokštelių studija. Račiūnaitė-Vyčinienė 2000 Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinių atlikimo tradicijos. Vilnius: Kronta. Račiūnaitė-Vyčinienė 2003 Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinių darna: kognityvinis aspektas. Lietuvos muzikologija, t. 4, Slaviūnas 1958 Zenonas Slaviūnas. Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos, t. 1. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. Vassilakis, Kendall 2010 Pantelis N. Vassilakis, Roger A. Kendall. Psychoacoustic and Cognitive Aspects of Auditory Roughness: Definitions, Models, and Applications. In B. E. Rogowitz and T. N. Pappas (Eds.), Proceedings of Human Vision and Electronic Imaging XV Bellingham: SPIE & Springfield: IS&T, O1 7. Zwicker, Fastl 1999 Eberhard Zwicker, Hugo Fastl. Psychoacoustics. Facts and Models. Berlin, Heidelberg, New York [ ]: Springer.

13 122 INTERVALS IN SUTARTINĖS: CONTEMPORARY PERFORMANCE Summary The paper deals with Sutartinės Lithuanian type of vocal Schwebungdiaphonie tradition that vanished in the middle of 20th century but experiences strong revival among urban folk groups starting from 1970s. In our previous studies, we discussed peculiar features of the musical scale used in the ancient performance of Sutartinės. Specifically, the acoustical measurements led to the conclusion that generally the intervals occurring between the voices of the vocal dyads (and, consequently, between the adjacent scale steps) do not correspond to the equal twelve-tone temperament. Although they range from, roughly, minor second to minor third, but the occurrences of the seconds slightly narrower than the tempered whole tone ( cents) are most frequent. Collation of these results with the results of psychoacoustical studies of roughness (Kameoka & Kuriyagawa, Zwicker & Fastl, Vassilakis & Kendall, etc.) led to the insight that the sizes of these seconds result from the attempt of the antecedent singers to achieve the maximum roughness of the sonorities. Most probably, the maximum roughness corresponds to the aesthetical quality of the best clash of voices in dyad frequently indicated by the singers. Thus the most important issue is that the tonal structure is based on psychoacoustical (i.e., in a sense, extramusical) phenomena and composed of approximately equidistant steps slightly less than 12ET-whole tone. It was also found that the different intervals and pitches are intoned with varying stability in Sutartinės. Kind of double tonic is introduced: the two central pitches are intoned most precisely, as well as the interval between them. When moving to the marginal pitches, the stability of intonation decreases. Therefore it can be concluded that the scale structure is organized around the central pitches constituting the nucleus of the scale. The scale structure can be revealed with a help of the probe-tone technique proposed by Krumhansl and colleagues, and subsequent composing of the tonal hierarchy profiles. Unfortunately, this experiment is impossible to accomplish with the carriers of the unbroken tradition since it has

14 already vanished. However, it was shown that even the contemporary (urban) Sutartinė singers make evident difference between the salience of the central and marginal scale steps: the tonal hierarchy of Sutartinė resulting from their perception shows bell-shaped profile. The question is how effectively all these qualities are transferred to the modern performance of Sutartinės. To answer this question, folk group Trys keturiose was asked to sing one example of Sutartinė three times: (1) to sing as usual ; (2) to concentrate on making correct seconds (the singers were familiar with the problem of neutral seconds); and (3) to concentrate on making the best clash of the voices. The results of the acoustical analysis of the recordings (i. e., pitch measurements) showed that the contemporary Sutartinės singers demonstrate intervals close to 12ET. However, they tend to be slightly modified in the direction of an equidistant scale: the whole tones tend to be diminished and, especially, the semitones tend to be augmented. The modification of the primary scale (based on the transcription on the standard Western staff) can be considered as interplay of two phenomena: (1) the vertical intervals (between the simultaneous voices in the dyads) show quite noticeable flexibility, i.e., they can be quite easily modified according to the quality of the best clash or other requirements, and microtones in the harmonic intervals are relatively easy to perform; but (2) the horizontal intervals (the melodic intervals between the pitches of separate voices) tend to be firmly fixed in the 12ET-frame, i.e., the separate melody lines show bias to 12ET-perception and production, and microtones in the melodic intervals are considerably more difficult to perform. Finally, measurements of stability of the scale steps in the modern performance of the Sutartinė (in terms of reciprocal to standard deviation) showed that one vocal part tends to be more stable than another. This reveals some influence of homophonic thinking, in contrast to the traditional pure polyphonic thinking which manifests in the equal stability of both parts (as it was mentioned, the stability of intonation only decreases when moving from the central pitches to the marginal pitches). 123