ÁVADAS Darbo aktualumas. Lietuvos ðvietimo koncepcijoje pabrëþiama svarba ugdyti pilietá, gebantá savo gyvenimà grásti bendrosiomis þmogiðkosiomis

Transcription

1 ÁVADAS Darbo aktualumas. Lietuvos ðvietimo koncepcijoje pabrëþiama svarba ugdyti pilietá, gebantá savo gyvenimà grásti bendrosiomis þmogiðkosiomis vertybëmis ir galintá adaptuotis besikeièianèioje visuomenëje bei kritiðkai màstyti. Todël ðvietimo reformos nuostatos (greta kitø) remiasi humaniðkumo principu, reikalaujanèiu, jog ugdymo turinys bûtø skirtas þmogui, t.y. atlieptø jo individualybës bei amþiaus tarpsnio ypatumus, bûtø prasmingas, reikšmingas ir reikalingas (Lietuvos ðvietimo gairës, 1993). Tai aktualu dëstant muzikà, nes ðio dalyko (kaip jokio kito) ugdomasis turinys turi alternatyvà: nûdienos masinës informavimo priemonës akademiniam þanrui prieðpastato suvokimo pastangø nereikalaujanèià, jaunimo mëgiamà ðiuolaikinæ populiarià muzikà. Mokslininkø atlikti stebëjimai bei empiriniai tyrimai (A. Pilièiauskas 1984; 1990; 1992; 1998; Z. Rinkevièius 1993; 1998 ir k.t) akivaizdþiai liudija maþà moksleiviø suinteresuotumà akademine muzika, t.y. moksleiviø sàmonëje iðlieka þema muzikos dalyko reikðmë, nesusiformuoja poreikis muzikuoti, o kartu ir lavinti, ugdyti gebëjimus bei asmenybës ávairiapusiðkumà. Moksleiviø muzikinës kultûros plëtrai bei susidariusioms problemoms tirti didelæ reikðmæ skiria daugelis þymiø Lietuvos ir uþsienio mokslininkø, savo darbais áneðusiø svarø indëlá ðiam klausimui analizuoti. Paminëtini S. Jareckaitës (1993), A. Katinienës (1994; 1998), J. Kieviðo (1998; 1999), Z. Rinkevièiaus (1993; 1998) pastarøjø metø pedagoginiai tyrimai. Respublikos bendrojo lavinimo mokyklose plaèiai ir sëkmingai taikoma E. Balèyèio parengta kompleksinio muzikinio ugdymo sistema (1993; 1999). P. Daugaravièius (1986), Z. Marcinkevièius (1994; 1999), E. Velièka (1995; 1997) bei kiti autoriai analizuoja solfedþio, vokalinio muzikavimo, ritmikos, muzikinio raðto ásisavinimo efektyvumà. A. Pilièiauskas pagrindiná dëmesá skiria audialiam muzikos paþinimui, klausytojo kultûros ugdymui, bendravimo su kûriniu galimybëms atskleisti (1984; 1990; 1998). Vertingi teoriniai apibendrinimai bei metodinës rekomendacijos pateikiamos uþsienio ðaliø autoriø darbuose. Pavyzdþiui, E. Þ. Dalkrozas sprendþia ugdomosios euritmijos aktualijas ir jos efektyvumà muzikinio ugdymo procese (1921; 1922; 1930), E. Gordonas muzikinio raðto uþdavinius (1980; 1994), D. Kabalevskis bendrojo lavinimo pamokose akcentuoja muzikos klausymo svarbà (1976; 1977); Z. Kodajus iðkelia vokalinio muzikavimo bei solfedþio reikðmæ (1980), K. Orfas (1967; 1976), Ð. Suzuki (1982; 1983) bei kiti þymûs pasaulio muzikinio ugdymo sistemø kûrëjai analizuoja instrumentinio muzikavimo metodologinius ir metodinius pagrindus. Ðiø bei kitø darbø detalizavimas padëjo suprasti strateginius muzikinio ugdymo prioritetus: nustatyti pamokos tikslà, uþdavinius, parinkti adekvaèià muzikinës veiklos taktikà ir metodus. 1

2 Ðalies ir uþsienio mokslininkø darbø analizës pagrindu ðiame disertaciniame tyrime pateikiama muzikinës kultûros (MK) samprata, kuri, autorës nuomone, galëtø bûti suvokiama kaip bendrojo muzikinio ugdymo tikslas. Jame (muzikiniame ugdyme) ypaè pabrëþiama asmenybës ir visuomenës muzikinës patirties (MP1, klausos pojûèio, þiniø bei gebëjimø) ir muzikinio poreikio (MP2, noro sàveikauti su muzika, dalyvauti muzikinëje raiðkoje) vienovë. Taigi, MK = MP1 + MP2 (plaèiau þr. disertacijà). Pateikta glausta nûdienos bendrojo muzikinio ugdymo situacijos šalyje analizë kartu padeda apibrëþti tyrimø objektà bei sritá. TYRIMO OBJEKTAS Emocinio imitavimo metodo taikymo galimybës, aktyvizuojant moksleiviø muzikiná ugdymà. Emocinio imitavimo metodas (EIM) tai moksleiviø muzikalumo ir muzikiniø gebëjimø bei saviugdos skatinimo bûdas, imituojant kûrinio emociniø intonacijø arba menamo herojaus iðgyvenimø turiná, suþadinamà kitø meno rûðiø integracijos pagalba. Kaip þinia, struktûriniai metodo poþymiai yra: 1) tikslas, 2) priemonës tikslui realizuoti ir 3) veiksmø bûdai (L. Jovaiða 1993). Pateiktame EIM apibrëþime ðie poþymiai akivaizdûs: tikslas optimizuoti moksleiviø ugdymà ir saviugdà bei lavinti muzikinius gebëjimus; priemonës tikslui realizuoti emocijos, kaip þinia, centrinis muzikalumo komponentas ir vienas iš dviejø pagrindiniø (greta racionaliojo) Muzikos pradø; veiksmø bûdai kûrinio menamo herojaus jausmø imitavimas, iðgyvenimas, eksponavimas. Minëtieji ir kiti EIM poþymiai nëra deklaratyvûs ar voliuntaristiniai pedagoginio mechanizmo apibûdinimai. Jie akivaizdûs jau vien todël, kad emocinio imitavimo tai moksleivio ar menamo herojaus vidiniø potyriø eksponavimas muzikiniø veiksenø bei kitø menø integracijos bûdu, padedantis psichinio rezonanso principu vystyti mokëjimà savyje susikurti norimà bûsenà, jà iðgyventi ir, pagal þinomà ar matytà pavyzdá, átaigiai perteikti, dëka, visos racionaliosios muzikinës veiksenos ritmika, solfedþio, dainavimas, muzikos klausymas, instrumentinis muzikavimas jausmø poveikyje atgyja, o jø turiningoji sàveika lengvai gali bûti modeliuojama á vieningà pamokos temà, iðreiðkianèià konkreèià ir visada naujà dorinæ vertybæ. Visa tai leidþia teigti, jog rekomenduojamas Emocinio imitavimo metodas: atitinka pedagoginiam metodui keliamus reikalavimus; teigiamai koreliuoja su kitais auklëjimo ir mokymo metodais; yra þymiai daugiau, negu vien tik savalaikis bûdas jausminiam pradui Muzikos pamokoje iðryðkinti ar emocijø stygiui nûdienos ugdymo procese kompensuoti; kaip ir dera metodui, reikalauja laikytis specifiniø prielaidø bei principø. TYRIMO TIKSLAS pagrásti Emocinio imitavimo metodà, iðtirti ir patikrinti jo efektyvumà, ugdant moksleiviø muzikinæ kultûrà. 2

3 TYRIMO UÞDAVINIAI: 1. Atlikti specialiosios mokslinës ir metodinës literatûros analizæ. 2. Teoriškai pagrásti Emocinio imitavimo metodo taikymà moksleiviø muzikinio ugdymo procese. 3. Iðtirti EIM poveiká ugdytiniø muzikos suvokimo bei kitø muzikiniø gebëjimø ir veiksenø tobulinimui, interesø raidai. 4. Atlikti pedagoginá eksperimentà, patvirtinantá iðkeltà hipotezæ, pastarosios reikðmingumà bei praktinio naudojimo perspektyvà. 5. Pateikti teorines išvadas ir metodines rekomendacijas. HIPOTEZË. Taikant Emocinio imitavimo metodà ir iðryðkinant emociná muzikos pradà galima sëkmingai: lavinti gilesná moksleiviø visø kultûriniø epochø muzikos suvokimà; subalansuoti visus muzikalumo ugdymo bei mokomojo turinio komponentus; ugdyti neverbalinæ kalbà, skatinant valingø emocijø, ekspresijø kûrybà; atskleisti ir plëtoti moksleiviø dorovines pozicijas, empatijà, estetinius idealus ávairiø muzikiniø veiksenø bûdu. MOKSLINIS NAUJUMAS: teoriðkai pagrástas ir praktikoje aprobuotas naujas ugdymo metodas (EIM), grindþiamas emociniu imitavimu, patvirtinantis emociniø tikslø ugdymo procese reikðmingumà; pateikta nauja moksleiviø muzikinës kultûros kaip bendrojo muzikinio ugdymo tikslo samprata (MK = MP1 + MP2); pagrástos galimybës muzikiniø veiksenø asmeninei prasmei ir visuomeninei reikðmei pamokoje árodyti ir ásisàmoninti. TEORINË IR PRAKTINË REIKÐMË. Eksperimentiðkai árodyta, jog Emocinis imitavimo metodas, kaip ugdomojo proceso optimizavimo bûdas, kitø meniniø priemoniø komplekse efektyviau lavina moksleiviø muzikalumà, didina ugdytiniø domëjimàsi muzika, kultûriniu, meniniu visuomenës paveldu, leidþia tradiciná ugdymo turiná pateikti naujai. Tai teigiamai veikia pamokos atmosferà, visà ugdymo procesà, sudaro prielaidas novaciniam tradiciniø ugdymo priemoniø panaudojimui. Metodas sudaro sàlygas ugdytiniø jausmams atsiskleisti ir humanistinës pedagogikos principams taikyti. Mokytojas turi galimybæ geriau paþinti savo auklëtinius, diagnozuoti besiformuojanèios asmenybës ypatumus. Pamokos funkcionalumo optimizavimas, mokytojo prestiþo ir pamokos reitingo këlimas atitinka pagrindines ðvietimo reformos nuostatas. TYRIMO METODAI: I. Teoriniai: filosofinës, psichologinës, muzikologinës, pedagoginës ir kitos, susijusios su darbo tema, literatûros, ðvietimo bei mokyklos reformos dokumentø, vidurinës mokyklos mokomøjø programø, muzikos vadovëliø bei metodinës lite- 3

4 ratûros studijavimas ir analizë, leidþianti atskleisti teorinius, metodologinius tiriamos problemos pagrindus, lyginti ankstesniø tyrëjø iðvadas su ðio tyrimo rezultatais. II. Empiriniai: muzikiniø gebëjimø fiksavimas, padedantis atskleisti ugdytiniø ritmo pojûèio, melodinës ir derminës klausos vystymosi pokyèius, testai, anketos, ugdomojo proceso stebëjimas, pokalbiai su pedagogais ir ugdytiniais, pedagoginis eksperimentas. III. Matematinës analizës metodai: plokðtuminës, stulpelinës diagramos, gautø duomenø apdorojimas grafine, procentine, balø analize, duomenø patikimumo ir jø reikðmingumo nustatymo metodai. TYRIMO PROCESO ORGANIZAVIMAS. Þvalgomasis tyrimas buvo atliktas analizuojant ir nagrinëjant muzikos pamokos bendrame ugdymo kontekste reikðmæ. Tuo tikslu buvo apklausti 127 moksleiviai ið septyniø, atsitiktinai parinktø Kauno m. viduriniø mokyklø. Ðie ugdytiniai 1996m. geguþës mën. dalyvavo anketiniame tyrime Akademinë muzika mano gyvenime. Gauti rezultatai teigiamai koreliavo su A. Pilièiausko 1987m. atliktos sociologinës apklausos duomenimis. Pastarajame tyrime dalyvavo 700 respondentø, atstovavusiø visus Lietuvos rajonus (A. Pilièiauskas 1998). Tyrimo trukmë 12 metø laikotarpis (1988 m. rugsëjo mën m. kovo mën.), kurá galima skirstyti á 4 etapus: I. 1988m. rugsëjo mën. 1996m. lapkrièio mën. analizuota psichologinë, pedagoginë, muzikologinë literatûra, ðvietimo naujovës, atlikti þvalgomieji tyrimai. II. 1996m. lapkrièio mën. 1997m. sausio mën. pasirinkta ir suformuluota tyrimø tema Emocinio imitavimo metodo taikymas ugdant moksleiviø muzikinæ kultûrà, Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijoje atliktas moksleiviø emocinio imitavimo iðorinio išraiškingumo tyrimas. III. 1997m. sausio mën. 1999m. birþelio mën. atliktas ugdomasis eksperimentas: fiksuojami anketiniai moksleiviø muzikiniø gebëjimø tyrimai, aptarti ir pateikti teoriniai EIM pagrindai, skaityti praneðimai respublikinëse ir tarptautinëse konferencijose bei paskaitos respublikos muzikos mokytojams Lietuvos pedagogø kvalifikacijos institute (LPKI). IV. 1999m. birþelio mën. 2000m. kovo mën. toliau tikslinta ir koreguota Emocinio imitavimo metodo uþduoèiø sistema, jø taikymo metodika, iðanalizuoti ir apibendrinti atliktø tyrimø rezultatai. Tiriamøjø kontingentas ir anketinës apklausos. Pedagoginio eksperimento rezultatams nustatyti buvo atlikti: muzikiniø gebëjimø ir meniniø interesø anketiniai tyrimai, asmenybës diagnozavimo koloristinës raiðkos bûdu ir ekspertø nuomonës tyrimai. 4

5 Muzikiniø gebëjimø tyrimas. Eksperimentinæ grupæ sudarë 46 tiriamieji Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijos ðeðis (7b klasë), aðtuonis (1H klasë) ir deðimt (3H klasë) metø ugdyti moksleiviai. I Kontrolinë grupë 47 Trakø 2 -os vidurinës mokyklos (dabar Vytauto Didþiojo gimnazija) 1a ir 3a klasiø moksleiviai. II kontrolinë grupë 24 Vytauto Didþiojo gimnazijos ugdytiniai, naujai ástojæ á gimnazines klases (1H 13 tiriamøjø ir 3H 11 tiriamøjø), kurie anksèiau mokësi kitose Trakø rajono ugdymo ástaigose ar tos paèios gimnazijos paralelëse klasëse ir buvo mokomi kitø pedagogø. Testai: 1. Muzikiniø gebëjimø tyrimas 1989m. Trakø 2-oji vidurinë mokykla, viso 96 tiriamieji (eksperimentinë grupë 1b, 3c klasiø 49 moksleiviai, I kontrolinë 1a, 3a klasiø 47 ugdytiniai). 2. Muzikiniø gebëjimø tyrimas 1997m. geguþës mën., Trakø Vytauto Didþiojo vidurinë mokykla, 7b, 1H, 3H klasës, viso 46 eksperimentinës grupës ugdytiniai. 3. Muzikiniø gebëjimø tyrimas 1997m. geguþës mën., Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijos 1H ir 3H klasës, viso 24 II kontrolinës grupës nariai. Meniniø interesø tyrimas. Eksperimentinæ grupæ sudarë 183 Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijos moksleiviai. Pravestose penkiose anketinëse apklausose tirta muzikos pamokos reikðmë pradiniame (1990m. balandþio mën., kai tiriamieji buvo 6-7 metø amþiaus ir mokësi 1b klasëje, 8-9 metø 3c klasëje), vëlesniame (1997m. sausio mën., kai tie patys moksleiviai buvo os, os metø ir mokësi 8b, 2H klasëje) ugdymo etapuose, be to, kûrybinio ir jausminio prado átaka ugdytiniø asmenybës raidai (1997m. balandþio mën.) ir EIM poveikis moksleiviø meniniø interesø formavimuisi (1997m. spalio mën.). Kontrolinæ grupæ sudarë Kauno J. Dobkevièiaus vardo vidurinës mokyklos ir Kauno Jëzuitø gimnazijos moksleiviai (viso 182 ugdytiniai). Rengtuose dvejuose anketiniuose tyrimuose nagrinëtas tradicinio muzikinio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose poveikis moksleiviø meniniø interesø raidai (1997m. spalio mën. ir 1999m. balandþio mën.). Anketos: 1. Muzikos pamokos reikðmës tyrimas 1990m. balandþio mën. Trakø 2-oji vidurinë mokykla, viso 96 ugdytiniai (eksperimentinë grupë 49 moksleiviai, I kontrolinë 47 tiriamieji). 2. Muzikos pamokos reikðmës tyrimas 1997m. sausio mën. Trakø Vytauto Didþiojo vidurinë mokykla, viso 41 ugdytinis (eksperimentinë grupë 19, kontrolinë 22 moksleiviai). 5

6 3. Kûrybinio ir jausminio prado átaka ugdytiniø asmenybës raidai 1997 m. balandþio mën., Trakø Vytauto Didþiojo vidurinë mokykla, viso 55 eksperimentinës grupës moksleiviai. 4. Moksleiviø meniniø interesø tyrimas 1997m. spalio mën., Trakø Vytauto Didþiojo vidurinë mokykla (60 eksperimentinës grupës tiriamøjø) ir Kauno J. Dobkevièiaus vardo vidurinë mokykla (65 kontrolinës grupës nariai). 5. Moksleiviø meniniø interesø tyrimas 1999m. balandþio mën., Kauno Jëzuitø gimnazija, viso 48 kontrolinës grupës ugdytiniai. Asmenybës diagnozavimo testai. Eksperimentinæ grupæ sudarë Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijos 7b, 1H, 3H klasiø moksleiviai (viso 46 tiriamieji). Kontrolinë grupë 24 1H ir 3H ið kitø mokyklø ar klasiø atëjæ Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijos ugdytiniai (II kontrolinë grupë) ir 84 Kauno J. Dobkevièiaus vardo vidurinës mokyklos tiriamieji (viso 108 moksleiviai). Apibendrinanèiø iðvadø iliustravimui pateikti keturiø klasiø eksperimentiniø 7b ir 3H bei kontroliniø 7c ir 11c rezultatai. Testai: 1. Potyriø eksponavimas koloristinës raiðkos bûdu, iðklausius vienà muzikos kûriná 1997m. balandþio mën., Trakø Vytauto Didþiojo vidurinë mokykla (42 eksperimentinës grupës ir 23 kontrolinës grupës nariai), Kauno J.Dobkevièiaus vardo vidurinë mokykla (65 kontrolinës grupës moksleiviai), viso 130 ugdytiniai. 2. Potyriø eksponavimo koloristinës raiðkos bûdu sugretinimas, iðklausius du kontrastingo pobûdþio muzikos kûrinius 1997m. geguþës mën., Trakø Vytauto Didþiojo vidurinë mokykla (42 eksperimentinës grupës nariai ir 23 kontrolinës grupës tiriamieji) bei Kauno J. Dobkevièiaus vardo mokykla (65 kontrolinës grupës ugdytiniai), viso 130 moksleiviai. Ekspertø nuomonës tyrimas. Pravestø keturiø autoriniø seminarø Emocinio imitavimo metodas muzikinio ugdymo optimizavimo priemonë metu anonimiðkai buvo apklausti 77 pedagogai ið 28 respublikos miestø ir rajonø, pratybø metu galëjæ iðbandyti praktines EIM taikymo galimybes. Anketiniai tyrimai: 1. Emocinio imitavimo metodas: praktinio taikymo galimybës 1998m. kovo mën., Naujosios Akmenës ðvietimo centras, viso 18 muzikos mokytojø. 2. Muzikos paþinimo metodika 1998m. birþelio mën., Lietuvos pedagogø kvalifikacijos institutas, viso 20 muzikos mokytojø. 3. Integracinis-diskusinis muzikos suvokimas sudëtinë Emocinio imitavi- 6

7 mo metodo dalis 1998m. rugpjûèio mën., Lietuvos pedagogø kvalifikacijos institutas, viso15 muzikos mokytojø. 4. Emocinio imitavimo metodo praktinio pritaikymo galimybës, Emocinio imitavimo metodas ir grupinis mokymas 1999m. birþelio mën., viso 24 muzikos mokytojai. Disertacinio darbo aprobavimas vyko autorei skaitant pranešimus darbo tematika šiose konferencijose: 1. Lietuvos aukštoji mokykla ir kultûros poreikiai (1993m. Kaune). 2. Sustiprintas muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: tikslas ir uþdaviniai (1994m. Vilniuje). 3. Sustiprintas muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: aktualijos ir perspektyva (1995m. Vilniuje). 4. Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas (1996m. Vilniuje). 5. Sustiprintas muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: integracijos galimybës ir problemos (1996m. Kaune). 6. Kultûra ir visuomenë (1996m. Kaune). 7. Muzikos kultûros situacija nepriklausomoje Lietuvoje (1997m. Vilniuje). 8. Sustiprintas muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: vertybiø prioritetø problema (1997m. Klaipëdoje). 9. Muzikinio ugdymo problemos: þvilgsnis á XXI amþiø (1997m. Vilniuje). 10. Muzikinio ugdymo dabartis ir perspektyvos (1998m. Vilniuje). 11. II respublikinë edukologijos doktorantø ir jø vadovø konferencija (1998m. Kaune). 12. Meninës emocijos kryptingo muzikinio ugdymo procese (2000m. Vilniuje). Doktorantë LPKI ir Naujojoje Akmenëje respublikos mokytojams pasirinkto darbo tema pateikë minëtus keturis paskaitø ciklus, 1998m. Lietuvos radijuje pravedë aðtuonias Muzikiniø spalvø laidas (Kalba Vilnius ). Taip pat parengë I - IV klasiø muzikos dalyko programà, publikavo straipsnius periodiniame þurnale Pedagogika ( Emocinio imitavimo metodas muzikinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje optimizavimo priemonë, Emocinio imitavimo metodas muzikos pamokoje: moksleiviø asmenybës diagnostikos galimybës ) bei savaitraðtyje Dialogas ( Vaistas nedrausmingiesiems 2000 m. Nr.9). LMA Kauno fakulteto studentams skaito keturis autorinius dalykus ( Muzikos paþinimo metodika, Muzikinio ugdymo metodika, Asmenybës raidos psichologija muzikinio ugdymo kontekste bei Profesinio meistriðkumo analizë ), vadovauja jø ugdomajai muzikinei veiklai, kuriai suteiktas specialybës statusas. Siekiant ásitikinti kuriamo metodo taikymo galimybëmis, su eksperimentiniø klasiø moksleiviais buvo pastatyti septyni ávairaus sceninio þanro (opera, judesio teatras su minèiø skaity- 7

8 mu, repo opera, trys Kalëdinës misterijos, du muzikiniai spektakliai, moksleiviðka drama, madø ðou) kûriniai. Doktorantë neteigia ðià plaèià ir sudëtingà temà galutinai iðsprendusi. Juolab, kad tyrimo metu atsiskleidë nauji jos aspektai, praktinio pritaikymo galimybës. Pavyzdþiui, Vidinës pajautos, Vidinio þvilgsnio regëjimo, Skirtingø aplinkybiø, Afektuotos atminties bei kito tipo etiudø panaudojimo muzikos pamokoje bûdai. Disertacijos struktûra ir apimtis. Darbà sudaro ávadas, 3 dalys, iðvados, praktinës rekomendacijos, literatûros sàraðas ir priedai. Tyrimø rezultatai ir jø aptarimas. Ávade pagrindþiamas darbo aktualumas, nurodomas tyrimo objektas, tikslas, uþdaviniai, hipotezë, apþvelgiami darbe taikyti tyrimo metodai bei tyrimo etapai. Akcentuojamas mokslinis naujumas, teorinis ir praktinis darbo reikšmingumas. Pirmàjà disertacijos dalá Muzikinio ugdymo metodø teoriniai pagrindai sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje Bendrieji psichologiniai ugdymo metodø optimizavimo principai, remiantis humanistinës pedagogikos (A. Maslow, K. Rodþersas), egzistencializmo (S. Kirkegoras, M. Heidegeris, K. Jaspersas, Þ. P. Sartras, O. F. Bolnovas), pragmatizmo (V. Dþeimsas, S. Pirsas), neotomizmo (Þ. Maritenas), perenializmo, idealizmo (V. Diltëjus, F. Ðlëjermacheris, R. Ðteineris) bei kitø pedagoginiø koncepcijø pagrindiniais teiginiais iðryðkinamas jø dëmesys emocinei bei meninei raiðkai (þr. disertacijà). Antrame skyriuje Muzikiniø ugdymo metodø plëtra bendrojo lavinimo ástaigose: pasaulinë ir Lietuvos patirtis parodoma, jog tiek Lietuvos (E. Balèyèio, A. Pilièiausko), tiek uþsienio (E. Þ. Dalkrozo, E. Gordono, Z. Kodajo, D. Kabalevskio, K. Orfo, Sh. Suzukio) muzikinio ugdymo koncepcijø autoriai pripaþino emocijø svarbà ugdymo procese. Glaustai apþvelgti A. Pilièiausko pagrindiniai darbai bei koncepcijos principai, doktorantës tyrimø objektui turëjæ didelæ reikðmæ, todël ðioje dalyje iðkeliama prielaida renovuoti minëtø autoriø, pripaþinusiø emocijø svarbà, bet nekëlusiø sau tikslo kurti emocijø lavinimo metodà, sistemø principus. Treèiame skyriuje Emocinës raiðkos reikðmë moksleiviø muzikinei kultûrai glaustai apþvelgiama kultûros sampratos vystymosi istorija, nagrinëjama jos struktûra, pateikiamas schematinis paveikslas, remiantis pateiktais duomenimis, apibrëþiama muzikinë kultûra (MK, þr. p.3). Remiantis pirmoje dalyje pateiktais samprotavimais, pateikiamos kelios dalies tyrimà apibendrinanèios iðvados: 1. Emocijos esminis muzikalumo ir poreikio muzikai bei muzikinei raiðkai komponentas, kurá pripaþásta absoliuti dauguma pedagogikos mokslininkø. 2. Þymiausiø muzikiniø sistemø autoriai pripaþásta emocinës ir meninës raiðkos svarbà. 8

9 3. Mokslininkø darbai sudaro tvirtà muzikiná bei teoriná pagrindà specialiam emocinio ugdymo metodui sukurti. Antràjà dalá Emocinio imitavimo metodas sudaro trys skyriai ir penki poskyriai. Pirmame skyriuje Emocinio imitavimo metodo samprata analizuojamas EIM mokymo ir mokymosi metodø (L. Jovaiða, J. Vaitkevièius 1989) kontekste, nurodoma, jog EIM turi visø trijø metodø grupiø (informaciniø, praktiniø-operaciniø ir kûrybiniø) aspektø elementø, pastebima moksleivio asmenybës muzikinës kultûros, dvasingumo ugdymo metodikos stoka (A. Pilièiauskas 1984; 1998; Z. Rinkevièius 1993), akcentuojama gebëjimo greitai modeliuoti savo bûsenas-modusus svarba (J. Nazaikinskis 1972) bei muzikiniø veiksenø nevienalytë motorinë ir emocinë prigimtis (B. Teplovas 1961). Remiantis þinomø autoriø P. Simonovo, N. Amosovo, K. Izardo ir Dþ. Savickio teiginiais ir atliktu eksperimentiniu tyrimu pateikiama išvada, jog Emocinis imitavimas turi átakos emocijø pagrindiniø komponentø sklaidai (þr. disertacijà). Ðiame skyriuje taip pat nurodomi pagrindiniai K. Stanislavskio teatrinio meistriðkumo ir aktoriaus auklëjimo sistemos momentai, kurie buvo pritaikyti modeliuojant EIM (plaèiau apie galimà K. Stanislavskio sistemos ir muzikinio ugdymo integracijà þiûrëkite disertacijoje). Antros dalies antràjá skyriø Emocinio imitavimo metodas ávairiose muzikinëse veiksenose bei grupinëje raiðkoje sudaro penki poskyriai: Solfedþio, Ritmas, Vokalinis muzikavimas, Instrumentinis muzikavimas, Grupinë kûrybinë raiðka. Kiekviename ið jø aptariama muzikinës veiksenos prasmë, paskirtis, integracijos su kitais menais, dalykais ar mokymo metodais galimybës, nagrinëjamas jos (veiksenos) formavimo tikslas ugdytinio asmeninio laisvumo, átaigumo, iðraiðkingumo siekimas, pateikiami konkretûs pavyzdþiai. Antros dalies treèiajame skyriuje Muzikos klausymo nuostatos: integracijos galimybës nagrinëjami muzikos klausymo proceso organizavimo bûdai, pateikiama klausymo nuostatos (KN) informatyviø ir lakoniðkø klausimø komplekso, galinèio apimti visas gyvenimo sritis ir nagrinëti visas kylanèias aktualias amþiaus tarpsniø problemas, organizavimo metodika, nurodomos 25 KN integracijos bei praktinio taikymo pavyzdþiai (plaèiau þr. disertacijoje), aptartas ir pavaizduotas schematiðkai Emocinio imitavimo metodo taikymo mechanizmas (þr. 1 paveikslà). Remiantis antroje dalyje pateiktais samprotavimais, pateikiamos kelios apibendrinanèios iðvados: 1) emocinis imitavimas galëtø tapti priemone, vedanèia á laisvà, jausmingà saviraiðkà; 2) emocinis imitavimas turi átakos pagrindiniø emocijø komponentø sklaidai. 9

10 10 1 paveikslas. EIM muzikos pamokoje taikymas. Treèiàjà dalá Emocinio imitavimo metodas ir moksleiviø muzikinë kultûra sudaro keturi skyriai ir trys poskyriai. Pirmasis skyrius Pedagoginio eksperimento rezultatai ir jø analizë nurodo kontroliniø ir eksperimentiniø grupiø penkiø anketiniø apklausø duomenis. Pirmoji ir antroji apklausos, skirtos muzikos pamokos reikðmës suvokimo raidai pradiniame ( mën.) ir vëlesniame ugdymo ( mën.) etapuose nustatyti.

11 Pirmojo anketinio tyrimo ( Muzikos pamokos reikðmë pradiniame ugdymo etape ) duomenys atskleidë kai kuriuos eksperimentinës (1b ir 3c klasës) ir kontrolinës (1a ir 3a klasës) grupiø gebëjimø panaðumus ir skirtumus: 1) atsakydamos á klausimus, kontrolinës ir eksperimentinës grupës ugdytiniai pademonstravo beveik vienodus poþiûrius; 2) 1 klasëje abiejø grupiø moksleiviai labiausiai mëgo raðyti (1b 28%, 1a 29,2%), dainuoti (1b 20%), skaièiuoti (1a 25,%), 3c eksperimentinëje dainuoti (29,2 %), 3a kontrolinëje sportuoti (34,8% plaèiau þr. disertacijà). Apþvelgus ðiuos skirtumus galima teigti, kad abiejø pirmø klasiø tiriamøjø nuomonës pateiktø klausimø atþvilgiu skyrësi labai neþenkliai ar buvo beveik panaðios. Ugdytiniø vokaliniø gebëjimø lavinimas, iðraiðkingumo, artistiðkumo skatinimas turëjo átakos simpatijoms muzikavimo rûðiø atþvilgiu pasiskirstyti, o liaudies kûrybos atlikimas bei nagrinëjimas ðio þanro svarbai suvokti. Antrojo anketinio tyrimo ( Muzikos pamokos reikðmë bendrame ugdymo kontekste ) 1H (buvusi 3c) klasës poþiûryje iðryðkëja iðaugæs akademinës muzikos reikðmingumas, savitas muzikos pamokos tikslo ir paskirties supratimas (þr. 1 ir 2 lentelë). Pateikti tyrimø duomenys liudija ðiuos eksperimentinës ir kontrolinës grupiø ugdytiniø poþiûriø skirtumus: 1) eksperimentinës grupës moksleiviai pirmumà teikë muzikos klausymui (15,8%) bei kitoms su muzikavimu susijusioms veiksenoms (31,6%); 1 lentelë Poþiûris á akademinæ muzikà 1. 1 Tavo poþiûris á akademinæ muzikà Kontrolinë grupë % Eksperiment. gr. % (pabraukti) 9a (22 moksl.) 1H (19 moksl.) 1) tai bûtinas laisvalaikio ar darbo muzikinis fonas 31,8 42,1 2) poreiká klausytis muzikos paþadina psichinë bûsena 18,2 21,1 3) stengiuos suprasti kûrinio struktûrà, kûrybos bûdus, formà ir pan. 18,2 5,3 4) tai galimybë ir bûdas pasireikšti (groti, dainuoti ir pan.) 9,1 31,1 5) be jos galiu apsieiti 22,7-6) Ðis skaièius þymi anketinio tyrimo klausimo numerá. 11

12 2 lentelë Muzikos pamokos tikslo ir paskirties supratimas 4. Muzikos pamokos tikslas ir paskirtis Kontrolinë grupë % Eksperiment. gr. % (nurodyti) 9a (22 moksl.) 1H (19 moksl.) 1) paþinti kûrinio formà 4,5-2) ásisavinti teorines þinias, suvokti stiliø raidà 22,7 5,2 3) lavinti vokalà ir kitus muzikinius gebëjimus 13,6 31,6 4) klausyti muzikos kûrinius 9,1 15,8 5) paþinti kompozitoriø gyvenimà ir kûrybà 13,6 5,2 6) suteikti bendrà iðprusimà 9,1-7) ugdyti moksleivá dvasiðkai 4,5 10,6 8) skatinti kûrybines galias 4,5 15,8 9) suteikti atsipalaidavimà 13,6-10) rengti uþklasinius renginius 4,5 15,8 2) kontrolinës grupës ugdytiniai prioritetà teikë teorinëms þinioms (kompozitoriø biografijos, kûrinio formos paþinimas) ir meniniø stiliø raidai (viso 40,8%). Tai paaiðkinti galima nevienodu dëmesiu aukðèiau minëtiems pamokos komponentams, kuris buvo teikiamas eksperimentinëse ir tradicinëse pamokose. Todël remiantis ðiais tyrimo rezultatais galima daryti iðvadà, kad EIM dëka formuojasi ðiuolaikiðkesnis, ðvietimo reformos nuostatas atitinkantis moksleiviø poþiûris á Muzikà, jie geriau ásisàmonina akademinio þanro bei ðio dalyko pamokos tikslà bei paskirtá. Treèioji anketinë apklausa Kûrybingumo átaka ugdytiniø asmenybës raidai atskleidë Emocinio imitavimo metodo poveiká eksperimentinës grupës moksleiviø asmenybës formavimuisi (þr. disertacijoje 3 ir 6 lenteles). Ðalia teigiamø atsakymø, tiriamieji nurodë sustiprëjusià intonacinæ klausà, laisvesná scenos pojûtá, gebëjimà dràsiau dainuoti, iðlavëjusá veido iðraiðkingumà. Galima manyti, jog tokiai nuomonei susidaryti turëjo átakos emociniø tikslø ugdymo procese këlimas, t.y. emociniu imitavimu praturtintas muzikiniø veiksenø atlikimas. Ðiame skyriuje eksperimentiniam ir tradiciniam ugdomajam turiniui iliustruoti pateikti atitinkamø (eksperimentinës ir tradicinës) pamokø konspektai; skaièiuoti kiekvieno jø mokymo turinio ugdomøjø ketinimø vienetai (UKV terminas A. Pi- 12

13 lièiausko); nurodytos paþintiniø, motoriniø ir emociniø ugdymo tikslø grupëms priskirtinos teorinio ir praktinio pobûdþio uþduotys bei moksleiviø veikla (N. Gage, D. Berliner 1994, inventorizuotas eksperimentinës pamokos planas, atskleidþiantis alternatyvaus muzikinio ugdymo EIM pagrindu galimybæ 1. Pateikiamos tokiai ugdymo strategijai ávykdyti bûtinos sàlygos: 1) visa muzikinë veikla muzikos klausymas, instrumentinis bei vokalinis muzikavimas, solfedþio, ritmika bei kita muzikinë raiðka orientuojama ðiø doriniø idealø sàvokoms suprasti ir ásisàmoninti; 2) ugdymo procese svarbu paritetiðkai iðryðkinti meniniø iðgyvenimø kaip bûtinos ásitikinimø formavimo dalies reikðmæ. Toliau skyriuje pateikiami ketvirtosios ir penktosios anketinës apklausos (1997 spalio mën. ir 1999 balandþio mën.), skirtos moksleiviø meniniø interesø raidai nustatyti, rezultatai. Minëtu tyrimu, kuriame dalyvavo Kauno J. Dobkevièiaus vidurinës mokyklos, Kauno Jëzuitø (I ir II kontrolinës grupës) bei Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijø (eksperimentinë grupë) 173 moksleiviai, buvo siekta iðsiaiðkinti tradicinio ugdymo (mokymo procese vyrauja racionalûs paþintiniai bei lavinamieji, motoriniai tikslai) ir eksperimentinio (emocinio imitavimo dëka paritetiniu pagrindu keliami paþintiniai, lavinamieji ir emociniai tikslai) átaka moksleiviø meniniø interesø formavimuisi. Ðiame skyriuje pateikti 4 ir 5 anketinës apklausos duomenys leidþia teigti, kad: 1) popamokinis muzikavimas (bûreliø, ansamblio ar choro lankymas) nëra pagrindinë prielaida kaip neretai teigiama muzikos dalyko prestiþui kelti ar meniniams, muzikiniams moksleiviø interesams formuoti; 2) EIM didina vizualaus faktoriaus reikðmæ ir jo poveiká muzikos suvokimui, todël galima galvoti apie jo teigiamà átakà akademinio þanro koncertø lankomumui: abiejø kontroliniø grupiø moksleiviai bendrà jausminá bei atlikëjo veido átaigumà laikë maþareikðmiu dalyku (7b 15,4%; 9b 10,5%; 11c 5,0%; 1a 13,0%; 3b 16%), o eksperimentinës grupës ugdytiniai ðiø faktoriø svarbà aukðtai vertino (7b 41,1%; 1H 43,5%; 3H 40,0%); 3) ugdymo procese keliamø tikslø ávairiapusiðkumas sàlygoja ugdymo turinio harmonizavimà ir turi átakos moksleiviø jausmingumui, dvasingumui vystytis. Treèios dalies antrasis skyrius Emocinio imitavimo metodo praktinio taikymo anketinis tyrimas apþvelgia minëtos anoniminës apklausos, kurioje dalyvavo 77 muzikos mokytojai ið visos respublikos (doktorantë 1998m. 03mën. Naujojoje Akmenëje, 1998m. 06, 09 mën. ir 1999m. 06mën. Lietuvos pedagogø kvalifikacijos institute skaitë paskaitø ciklus) duomenø rezultatus. Mokytojai, remdamiesi 1 Bûtent UKV pagalba galima ásitikinti, kad EIM meniniams iðgyvenimams (t.y. emociniam muzikos pradui) teikia ne prioritetinæ, bet paritetinæ svarbà. 13

14 turima pedagogine patirtimi, EIM ávertino palankiai: nebuvo në vienos abejojanèios ar neigiamos nuomonës; 43,4% manë, jog ðá metodà bûtina naudoti ; 56,6% teigë, kad já naudinga taikyti praktikoje ; 30,7% tikëjo, kad EIM skatina moksleiviø jausmingumà, nuoðirdumà ; 20,8% iðryðkina pamokos naudà ; 17,4% ugdo kûrybiðkumà ; 31,7% ugdo moksleiviø asmenines bûdo savybes (plaèiau þr. disertacijà). Taigi, respublikos mokytojams, tradiciðkai ágyvendinantiems ugdymo procese vyraujanèius motorinius ir paþintinius tikslus, paritetinis emociniø tikslø iðkëlimas, t.y. muzikiniø gebëjimø lavinimas emocinio imitavimo bûdu, atrodë svarbus ir reikðmingas. 1 Treèiàjá dalies skyriø Ugdytiniø muzikinës kultûros kaitos ypatumai sudaro trys poskyriai: Ritmo pojûèio diagnostika, Melodinës klausos vystymosi diagnostika, Derminës klausos iðsivystymo diagnozavimas. Èia nurodomos eksperimentinës grupës suformavimo sàlygos: tiriamiesiems ástojus á gimnazines klases, 3H, vëliau ir 1H klasëje natûraliai atsirado eksperimentinës (seniai ugdytø) ir kontrolinës (naujai atvykusiø) moksleiviø grupës. Lyginant jø (grupiø) rezultatus ir buvo vykdomas muzikiniø gebëjimø tyrimas, t.y. parengtos penkios specialios apklausos, kuriø metodika grindþiama populiariu testavimo bûdu (B. Teplovas 1961). Susumavus ðio tyrimo uþduoèiø rezultatus, galima konstatuoti akivaizdø ritminio pojûèio, melodinës, derminës klausos bei muzikinës atminties augimà. Eksperimentinëse grupëse tirtø muzikiniø veiksenø rodikliai per dvejus mokslo metus išaugo nuo 1,1% iki 32,6% (ið 7b á 1H klasæ) ir nuo 3,3% iki 41,8% (ið 1H á 3H klasæ). Aukðtas penktosios, derminio pojûèio tyrimo uþduoties atlikimo procentas (7b 3 balais buvo ávertinti 68,4%, 1H (E) 80,0%, 3H (E) 83,3% moksleiviø) leidþia manyti, jog derminiø pokyèiø atpaþinimas, susijæs su muzikiniø vaizdiniø, kuriuose svarià vietà uþima emocingumas, intensyvumu, liudija akivaizdø eksperimentinës grupës tiriamøjø muzikalumo lygá (plaèiau þr. disertacijoje). Ketvirtasis treèios dalies skyrius Asmenybës savitumø diagnozavimas koloristinës raiðkos bûdu atskleidþia papildomas galimybes paþintinei muzikos funkcijai atskleisti ir jà eksploatuoti. Èia aptariamas ðio diagnozavimo proceso organizavimo bûdas (plaèiau þr. disertacijà), vëliau pateikiama muzikos klausymui skirta uþduotis (KN) 2. Buvo nustatyta, kad á muzikos suvokimo ir jos poveikio asmenybei koloristinæ raiðkà ásiskverbia moksleivio temperamentas (intravertiðkumas, 1 Ðios iðvados lëmë ir LKPI iðduotà doktorantës skaitytø paskaitø charakteristikà (þr. 10 disertacijos priedà). 2 Pavyzdþiui, spalvotø kvadratëliø pagalba iðreikðite vieno, Jums gerai paþástamo draugo mintis, jausmus, kuriø turinys, esmë tai J. S. Bacho Tokatos ir fugos d-moll intonacijos. Spalvinë Jûsø darbø iðraiðka turi atitikti girdimø minèiø bûsenà: jeigu jos tragiðkos ir nerimastingos, gal bût vyraus tamsesnës, niûresnës spalvos, o jei dþiugios, optimistiðkos, nerûpestingos ðviesesnës, ryðkesnës. Dirbti pradëkite tik iðklausæ kûriná. 14

15 ekstravertiðkumas ir pan.), jo vaizduotës lakumas, meniniø gebëjimø iðsivystymo lygis, kûrybiðkumas, kontaktø su aplinka ypatumai, vyraujantis emocinis ar loginis pradas, bendra jausminë bûsena etc., t.y. atsiranda galimybë ugdytinio asmenybës savybëms, kai kuriems charakterio bruoþams testuoti. Toliau pateikiami šiame tyrime dalyvavusios kontrolinës (Kauno J. Dobkevièiaus 7b ir 11c) bei eksperimentinës (Trakø Vytauto Didþiojo gimnazijos 7b ir 3H) grupiø testavimo duomenys, nurodoma 11 asmenybiø tipø klasifikacijø (plaèiau þr. disertacijà). Be to nagrinëjama asmenybës klasifikacijos priklausomybë nuo skambanèio kûrinio vyraujanèios bûsenos, dermës pasikeitimo. Iðanalizavus pateiktus koloristinës raiðkos pavyzdþius, tapo akivaizdus iðdëstytø darbø formø ir, savo ruoþtu, juos atitinkanèiø grupiø panaðumas bei tapatumas. Remiantis treèioje dalyje pateiktais duomenimis galima teigti, jog: 1) taikant EIM ir muzikiniø gebëjimø lavinimà traktuojant kaip priemonæ moksleiviø meninëms, kûrybinëms galioms bei emociniam iðraiðkingumui ugdyti, nenukenèia tiriamøjø saviraiðkos galimybës muzikiniø veiksenø (solfedþio, ritminio pojûèio, vokalinio muzikavimo ir kt.) srityje. Atvirkðèiai, kaip rodo anksèiau aptartø anketiniø tyrimø duomenys, eksperimentiniø klasiø moksleiviai þymiai giliau suvokë, pavyzdþiui, vokalinio muzikavimo bei paèio muzikos dalyko svarbà bei reikðmæ; 2) EIM turi átakos ne tik moksleiviø meniniø interesø formavimuisi, bet ir tiriamøjø kûrybiðkumo vystymuisi; 3) muzikos klausymas ir po jo sekanti koloristinë raiðka (kaip ir verbaliniai dialogai) gali tapti pedagogine priemone moksleiviø asmens savybëms, dorinëms vertybëms diagnozuoti ir humanistiniams idealams paþinti; 4) taikant EIM muzikiniams gebëjimams vystyti, buvo ne tik suteikiamos palankios sàlygos, bet ir ugdomas moksleiviø muzikalumas, kurio pagrindinis bruoþas tai galimybë emociðkai reaguoti á muzikà, jos (muzikos), kaip tam tikro turinio iðgyvenimas, girdëjimas ir jautimas, muzikiniø gebëjimø kompleksiðkumas (B. Teplovas 1961). IÐVADOS 1. Þymiausiø pasaulio muzikinio ugdymo metodø bei koncepcijø analizë, atlikta kai kuriø filosofiniø sistemø kontekste, árodo: apskritai emocinio prado svarbà pedagoginiame procese; pastarojo (emocinio prado) deficità nûdienos pasaulio ðvietimo turinyje bei dëstomø dalykø (taigi, ne vien tik Lietuvos ir Muzikos) programose. 2. Paritetinis emocinio prado iðryðkinimas ugdymo procese yra ámanomas ir efektyvus taikant Emocinio imitavimo metodà (EIM) bei integruojant K.Stanislavskio aktorinio meistriškumo sistemos principus. 15

16 16 3. Kompetentingas naujo metodo naudojimas yra ganëtinai universalus ir efektyvus. Eksperimentinio tyrimo rezultatai liudija, jog EIM: reikðminga priemonë moksleiviø neverbalinei kalbai ugdyti, valingø emocijø, ekspresijø pasireiðkimui skatinti, taip pat dëmesingumui, kritiniam màstymui, vaizduotei, emocingumui bei kitiems psichikos komponentams ir gebëjimams puoselëti; visa savo esme yra orientuotas vienam svarbiausiø muzikalumo komponentø (kuris nûdienos muzikos pedagogikoje daþnai nëra deramai akcentuojamas) emociniam jautrumui muzikos garsams lavinti; gali bûti naudojamas visose bendrojo lavinimo mokyklos klasëse ir ávairiose muzikinio ugdymo veiksenose (dainavimas, instrumentinis muzikavimas, muzikos klausymasis, ritmika, solfedþio ir k.t.), kartu atskleisdamas asmeniná ugdytinio poþiûrá, jo dorinæ pozicijà, dvasinius be estetinius idealus; vysto ugdytiniø kûrybinius gebëjimus (artistiðkumà, iðraiðkingumà ir pan.), jø asmenines bûdo savybes (iniciatyvumà, pasitikëjimà savo jëgomis, disputo kultûrà, aiðkià minèiø sklaidà, empatinius gebëjimus ir t.t.), daro teigiamà poveiká auklëtiniø asmenybës raidai; sudaro palankias prielaidas paritetiniais pagrindais subalansuoti pagrindiniø pedagoginiø tikslø paþintiniø (mokomøjø), psichomotoriniø (lavinamøjø) ir auklëjamøjø (emociniø) santyká ugdymo procese, tuo iðryðkindamas akademinës muzikos pranaðumus kitø jos þanrø atþvilgiu ir, kas ypaè svarbu, aktyvindamas ugdytiniø interesø formavimàsi pedagogui pageidautina linkme; dëka moksleiviø sàmonëje gilëja visø meniniø epochø muzikos suvokimas, didëja akademinio þanro ir dëstomo dalyko visuomeninë reikðmë, iðauga mokytojo prestiþas ir autoritetas. 4. Tyrimo rezultatai liudija, kad EIM, paritetiniais pagrindais iðryðkindamas emociná muzikos pradà, sudaro tinkamas prielaidas moksleiviø (o kartu ir tautos) muzikinei kultûrai plëtotis bei vystytis. REKOMENDACIJOS Remiantis atlikto mokslinio bei teorinio tyrimo duomenimis, Emocinio imitavimo metodà galima rekomenduoti pedagogams, muzikinio ugdymo procese siekiantiems racionalaus ir jausminio pradø vienovës. Já naudojant, atsiranda objektyvios prielaidos Muzikos meno ugdymo turinio ir proceso vertybiniams aspektams moksleiviø sàmonëje atskleisti ir ásitvirtinti. Siekiant ðio tikslo, rekomenduojama: emociná imitavimà naudoti visose muzikinës veiklos formose (dainavimas,

17 muzikos klausymasis, ritmika, solfedþio ir kt.), nes tai leidþia pasiekti paþintiniø, psichomotoriniø ir emociniø tikslø paritetà muzikinio ugdymo procese; sàveikauti su muzikos kûriniu ar muzikine miniatiûra kaip subjektas su subjektu, t. y. muzikos klausymà ar kitø veiksenø bei etiudø procesà aktyvizuojantys klausimai (uþduotys) privalo turëti menamà (quasi) herojø, kurio dalyvavimas ugdymo procese padeda moksleiviams eksponuoti asmeninius potyrius; emocines uþduotis, kurios yra moksleiviø iðraiðkingumo, asmeninio artistiðkumo, meninës átaigos ir pan. gebëjimø lavinimo priemonë, tikslinga realizuoti tada, kai ugdymo procese paþintiniai ir psichomotoriniai tikslai didesne dalimi jau yra ávykdyti; skirti dëmesio doriniam disputui, kuris muzikinio ugdymo metu pedagogui sudaro prielaidas ne tik moksleivius mokyti, bet ir juos auklëti, t.y. nagrinëti ávairiems amþiaus tarpsniams aktualias problemas, formuoti dorinio vertinimo kriterijus, idealus, ásitikinimus, vertybes; pradiniame Emocinio imitavimo metodo taikymo etape pats pedagogas privalëtø rodyti kûrybiná aktyvumà, demonstruodamas muzikinës veiksenos ar kûrybinës uþduoties atlikimo pavyzdá, t. y. nelaukdamas, nesitikëdamas ir nereikalaudamas tik vienpusës ugdytiniø iniciatyvos; muzikos kûriniø, muzikiniø miniatiûrø bei kûrybiniø etiudø suvokimà objektyvizuoti, integruojant á ugdymo turiná kitas meno rûðis (dailë, poezija, teatras, architektûra ir k.t.), jø pagalba aktyvinant moksleiviø emocinæ raiðkà, átaigà, mimikos ir pantomimos ekspresyvumà, neverbalinës komunikacijos pagrindà; pamokoje naudoti grupinio darbo metodus, kurie optimaliai aktyvina moksleivius, sudaro tinkamas prielaidas jø savirealizacijai, o kartu emocinei raiðkai ir empatijai ugdyti, kûrybiniam rezultatui demonstruoti. AUTORËS PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA 1. Navickienë L. Emocinio imitavimo metodas muzikos pamokoje: moksleiviø asmenybës diagnostikos galimybës // Pedagogika. Mokslo darbai. 40. Vilnius, Navickienë L. Emocinio imitavimo metodas muzikinio ugdymo bendro lavinimo mokykloje optimizavimo priemonë. // Pedagogika. Mokslo darbai. 41. Vilnius, Navickienë L. Integracinis ugdymas: muzikos ir dorinio auklëjimo sàveika // Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas: III tarptautinës mokslinës konferencijos tezës. Vilnius, p

18 18 4. Navickienë L. Muzikos ir dorinio auklëjimo sàveika pamokoje // Sustiprintas muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: integracijos galimybës ir problemos: III respublikinës mokslinës konferencijos praneðimø tezës / [ats. red. A. Pilièiauskas]. Kaunas, 1996, balandþio 22-24d. p Navickienë L. Muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: Lietuvos ir uþsienio ðaliø tendencijø lyginamoji analizë // Muzikos kultûros situacija nepriklausomoje Lietuvoje. II sesija. Lietuvos muzikinio ðvietimo sistema: padëtis ir perspektyva: tarptautinës mokslinës praktinës konferencijos tezës. Vilnius: Margi raðtai, 1997, lapkrièio 29d. p Navickienë L. Emocinio imitavimo metodas vertybiø santykio pamokoje optimizavimo priemonë // Sustiprintas muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: vertybiø prioritetø problema: IV respublikinës mokslinës praktinës konferencijos, skirtos Lietuvos mokyklos 600 m., tezës. Klaipëda, 1997, balandþio 23-25d. p Navickienë L.Emocinio Imitavimo Metodas ir dalykø integracijos galimybës pamokoje // Muzikinio ugdymo problemos: þvilgsnis á XXI amþiø: II mokslinë praktinë konferencija. Vilnius: Vilniaus Dailës akademijos l-kla, 1998, vasario 6-7d. 8. Navickienë L. Emocinio Imitavimo Metodas ir popamokinës muzikinës veiklos galimybës // Muzikinio ugdymo dabartis ir perspektyvos: mokslinës konferencijos tezës. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1998, p SUMMARY Topicality of the work. The importance of education of a citizen who is able to base his life on common human values, to adapt himself in the changeable society and to think critically is emphasized in the conception of Lithuanian education (Landmarks of Lithuanian education, 1999). This is essential in music teaching, because the educational content of this subject (as no one else) has an alternative, e.g. the urgent things, mass media contrast popular, youth s favourite music, which doesn t need any effords in understanding, with academic genre. For the student who has been listening to modern light genre from childhood and his music taste has been developed in that way the intonations of serious music will be too difficult and strange. Observations and other empiric researches made by scientists (A. Pilièiauskas 1984; 1990; 1992; 1998; Z. Rinkevièius 1993; 1998 and others) testify the lack of students interested in academic music, low importance of the subject, need for playing music and in that way to develop their musical abilities.

19 A lot of famous Lithuanian scientists (E. Balèytis 1993; 1999; P. Daugaravièius 1986; S. Jareckaitë 1993; A. Katinienë 1994; 1998; J. Kieviðas 1998; 1999; Z. Marcinkevièius 1994; 1999; A. Pilièiauskas 1984; 1985; 1998; 1999; Z. Rinkevièius 1993; 1998; E. Velièka 1995; 1997 and others) pay a lot of attention to the development of students musical culture and to the emerged problems. They have made a valuable contribution to solving these questions. There are plenty of valuable theoretical conclusions and methodical recomendations in the works of foreign authors (E. J. Dalcrose 1921; 1922; 1930; E. Gordon 1980; 1994; Ä. Kàáàëåâñêèé 1976; 1977; Z. Koday 1947; 1952; 1954; 1957; C. Orf 1967; 1976; Sh. Suzuki 1982; 1983 and others). On the basis of analysis of already mentioned and other (P. Daugaravièius 1999; J. Kieviðas 1998; Z. Rinkevièius 1999; A. Katinienë 1998) domestic and foreign scientists works the conception of musical culture (MC) is presented in this dissertation research. According to the author s opinion it could be perceived as a general aim of musical education where unity of personality and musical experience (ME1 ear sensation, knowladge and abilities and musical need MN2) of society, e.g. wish to interact with music, to take part in musical expression, is especialy emphasized (MC= ME1+MN2). Whereas the first component of musical culture musical experience is intensively cherished during music lessons in secondary schools (already mentioned works of E. Balèytis, P. Daugaravièius, J. Kieviðas, Z. Marcinkevièius, A. Pilièiauskas, Z. Rinkevièius, E. Velièka and others), the formation of musical need, to our opinion is being accomplished less efficiently. It should be noted that the mentioned authors (E. Balèytis, P. Daugaravièius, S. Jareckaitë, J. Kieviðas, Z. Marcinkevièius, A. Pilièiauskas, Z. Rinkevièius, E. Velièka and others) did not have the task to analyse the features of students musicality in music lessons or the possibilities of its development. That is why, the author s presented Method of Emotional Imitation has to be understood as a way of optimization and renovation of already existing educational systems. THE AIM OF THE RESEARCH. To substantiate the Method of Emotional Imitation, to carry out the research and to check its efficiency in development of sudents musical culture. THE TASKS OF THE RESEARCH. 1. To fulfil the analysis of special scientific and methodical literature. 2. To substantiate the application of the Method of Emotional Imitation in the process of musical education theoretically. 3. To investigate the influence of the Method of Emotional Imitation on the improvement of students music interpretation and other musical abilities, on the development of interests. 19

20 4. To fulfil the pedagogical experiment, which could corroborate the hypotheses, its significance and perspectives of its practical usage. 5. To present theoretical deduction and methodical recomendations. THE OBJECT OF THE RESEARCH. The possibilities of putting the method of emotional education into practice by activating the students musical education. The Method of Emotional Imitation (MEI) is a method to stimulate students musicality and musical abilities and self-education, by imitating the content of emotional intonations of work or the content of the imaginative hero s experience, aroused by integration of other kinds of art. HYPOTHESIS. By usage of the MEI and exposing the emotional origin of music it is possible: to develop the deeper understanding of music of all cultural epochs; to coordinate all components of development of musicality and educational content; to develop non-verbal communication by stimulating the creation of volitional emotions, expressions; to find out and develop students moral attitude, empathy, aesthetically ideal with help of different musical factors. THE NOVELTY OF THE SCIENTIFIC WORK AND PRACTICAL IM- PORTANCE OF THE RESEARCH. The following aspects show the novelty of the research: 1. Theoretically based and in practice approbated new educational method (MEI), which approves the value of emotional aims in educational process. 2. The presenting of the new conception of students musical culture as a general aim of musical education. 3. The well-founded possibilities to prove and to realise the musical factors during lessons for personal and social importance. The MEI as a way of optimization of the educational process in the complex with other artistic means developes students musicality more efficiently, increases their interest in music, cultural and artistic heritage of society, allows to present the traditional educational content in a new way. MEI gives students possibility to show their feelings and to adapt the principles of humane pedagogics. The teacher has possibility to get aquainted with his/her students better, to diagnosticate features of developing personality. Optimization of lesson s functionality, increasing teacher s prestige correspond to the main regulations of educational reform. PROPOSITIONS FOR DEFENCE. 1. The MEI is an effectual means which stimulates students cognitive activity, optimizes learning, raises educational influence of lesson s content. 2. Emotional imitation and its raised demands are very important precondi- 20

21 tion in usage of this new method, which help to co-ordinate the aims (cognitive, developmental, emotional) of educational process. 3. Emotional imitation of musical factors is an effectual means of students development of musicality, of raising learning motivation and formation of musical culture (musical interest and musical need). 4. Harmonizing of educational content, e.g. increasing of cognitive, developmental and emotional means in educational process creates appropriate conditions to form students musical culture. 5. Interaction between musical abilities and emotionalism is a precondition to form students musicality. 6. Musical culture (MC) is a sum of musical experience (ME1) and musical need (MN2). THE STRUCTURE AND VOLUME OF THE DISSERTATION. The structure of this work contains: preface, three parts, conclusions, recommendations, the list of literature and appendixes of the research facts. The dissertation is written in Lithuanian, the summary is written in Lithuanian and English. METHODS OF THE RESEARCH. I. Theoretical: the analysis and study of philosiphical, psychological, musicilogical, pedagogical and other literature related to the theme of the work, the documents of education s and school reform, the educational programes for secondary schools, manuals of music and methodical literature, which possibly provides to open the methodological basis of the problem under research, to compare the conclusions drawn by previor researchers drawn conclusions with the results of this research. II. Empirical: fixing of musical abilities, which helps to open the changes in students sence for rhythm, air for melody and mode, tests and questionnaires (see dissertation). III. Methods of mathematical analysis: plane, columnar diagrams, the processing of received information by graphic, percental, points analysis, the methods to ascertain reliability of information and its importance. The first part of the dissertation Theoretical fundamentals for methods of emotional education consists of three parts. In the first chapter General psychological principles of optimisation of educational methods on the basis of the main principles of humanistic pedagogics, existentialism, pragmatism, perrenialism, idealism and other pedagogical conceptions their attention to emotional and artistic expression is exposed. This predetermined the main musical regulations of the new method (MEI), which influenced the main principles of the Method of Emotional Imitation. In the second chapter Expansion of the musical educational methods in edu- 21